Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Mato 12 Bible Online

Mato 12 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Mato 12

¹Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad [140†]ėmė skintis varpų ir valgyti.

²Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama“.

³Jis atsakė: „Ar neskaitėte, [141†]ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani?

⁴Kaip jie nuėjo į Dievo Namus ir valgė padėtinės duonos, [142†]nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.

⁵[143†]Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta?

⁶Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla!

⁷[144†]Jei būtumėte supratę, ką reiškia [145†]aš noriu gailestingumo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

⁸Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats“.

⁹Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą.

¹⁰Čia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti): „Ar leistina šabo dieną gydyti?“

¹¹Jis atsakė: [146†] „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?!

¹²O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną“.

¹³Tuomet tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji.

¹⁴Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.

¹⁵Tai žinodamas, Jėzus pasitraukė iš ten. Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė,

¹⁶bet įspėdavo, kad jo negarsintų.

¹⁷Taip turėjo išsipildyti pranašo Izaijo žodžiai:

¹⁸ [147†] Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš suteiksiu jam savo Dvasią, ir jis skelbs tautoms teisingumą.

¹⁹ Jis nesiginčys, nešauks, ir negirdės niekas gatvėse jo balso.

²⁰ Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio, kol nenuves į pergalę teisingumo;

²¹ o jo vardas teiks viltį tautoms.

²²Kartą pas Jėzų buvo atvestas apsėstasis, kuris buvo aklas ir nebylys. Jėzus išgydė jį, tada šis prakalbo ir praregėjo.

²³Ištisos minios netvėrė iš nuostabos ir klausinėjo: „Ar nebus šitas Dovydo Sūnus?!“

²⁴Tai išgirdę, fariziejai sakė: [148†]„Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo galia“.

²⁵Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys.

²⁶Tad jeigu šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tuomet galėtų išsilaikyti jo karalystė?

²⁷Jeigu jau aš išvarau demonus Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai [149]?! Todėl jie bus jūsų teisėjai.

²⁸Bet jeigu aš išvarau demonus Dievo Dvasios jėga, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.

²⁹Argi gali kas nors įsilaužti į galiūno namus ir pasiglemžti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno?! Tik tada jis apiplėš jo namus.

³⁰ [150†]Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto.

³¹Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus atleistas.

³²[151†]Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame gyvenime.

³³Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą, arba sakykite medį esant netikusį ir jo vaisių blogą, nes [152†]medis pažįstamas iš vaisių.

³⁴[153†]Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk [154†]burna kalba tai, ko pertekusi širdis.

³⁵Geras žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga.

³⁶Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.

³⁷Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas“.

³⁸Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai ir fariziejai ėmė reikalauti: [155†]„Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą“.

³⁹Jis atsakė: [156†] „Pikta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas.

⁴⁰Kaip [157†]Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.

⁴¹Ninevės gyventojai teismo dieną kelsis drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes [158†]jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona.

⁴²[159†] Pietų šalies karalienė [160] teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių klausytis Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas.

⁴³Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda.

⁴⁴Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus.

⁴⁵Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai“.

⁴⁶Jam tebekalbant minioms, štai jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su juo pasimatyti.

⁴⁷O kažkas jam pranešė: „Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavimi pasikalbėti“.

⁴⁸Jis atsakė pranešusiam: „Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“

⁴⁹Ir ištiesęs ranką į mokinius tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!

⁵⁰Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.