Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Mato 13 Bible Online

Mato 13 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Mato 13

¹Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto.

²Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl [161†]jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje.

³Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais. Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti.

⁴Jam besėjant vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė.

⁵Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.

⁶Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir neturėdami šaknų sudžiūvo.

⁷Kiti krito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos.

⁸Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni — šimteriopą grūdą, kiti — šešiasdešimteriopą, dar kiti — trisdešimteriopą.

⁹Kas turi ausis, teklauso!“

¹⁰Priėję mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“

¹¹Jėzus atsakė: „Jums duota pažinti dangaus karalystės slėpinius, o jiems neduota.

¹²[162†]Mat kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

¹³Aš jiems kalbu palyginimais dėl to, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta.

¹⁴Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: [163†] Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.

¹⁵ Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau.

¹⁶ [164†]Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi.

¹⁷Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.

¹⁸O jūs dabar pasiklausykite palyginimo apie sėjėją.

¹⁹Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio.

²⁰Pasėlys ant uolų — tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima.

²¹Tačiau jis be šaknų, nepastovus žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis greit atkrinta.

²²Pasėlys tarp erškėčių — tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas.

²³Pasėlys geroje žemėje — tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“.

²⁴Jis pateikė jiems kitą palyginimą: „Dangaus karalystė panaši į žmogų, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą.

²⁵Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.

²⁶Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės.

²⁷Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’

²⁸Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime’.

²⁹Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių.

³⁰Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‹Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną›’“.

³¹Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Dangaus karalystė panaši į garstyčios grūdelį, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje.

³²Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir [165†]susisuka lizdus jo šakose“.

³³Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Dangaus karalystė panaši į raugą, kurį moteris ėmė ir įmaišė trijuose saikuose [166] miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.

³⁴Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo.

³⁵Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta: [167†] Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus.

³⁶Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje“.

³⁷Jis atsiliepė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus.

³⁸Dirva — tai pasaulis. Gera sėkla — karalystės vaikai, o raugės — piktojo vaikai.

³⁹Jas pasėjęs priešas — velnias. Pjūtis — tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai — angelai.

⁴⁰Taigi kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje.

⁴¹Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius

⁴²ir [168†]įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

⁴³Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis, teklauso!

⁴⁴Dangaus karalystė panaši į dirvoje paslėptą lobį. Atradęs jį žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.

⁴⁵Dangaus karalystė dar panaši į pirklį, ieškantį gražių perlų.

⁴⁶Atradęs vieną brangų perlą jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.

⁴⁷Dangaus karalystė dar panaši į ežeran metamą tinklą, užgriebiantį įvairiausių žuvų.

⁴⁸Kai prisipildo, jis išvelkamas į krantą, susėdama ir gerosios surenkamos į indus, o netikusios išmetamos.

⁴⁹Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų

⁵⁰ir [169†]įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

⁵¹Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip“.

⁵²Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.

⁵³Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš tenai.

⁵⁴Jis parėjo į savo tėviškę ir ėmė mokyti žmones sinagogoje, o jie stebėjosi ir klausinėjo: „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė?

⁵⁵Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai?

⁵⁶Ir jo seserys — argi jos ne visos gyvena pas mus? Iš kur jam visa tai?“ Ir jie ėmė piktintis juo.

⁵⁷O Jėzus jiems atsakė: [170†] „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose“.

⁵⁸Dėl jų netikėjimo jis ten nedarė tiek daug stebuklų.