Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Mato 14 Bible Online

Mato 14 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Mato 14

¹Anuo metu gandas apie Jėzų pasiekė tetrarcho Erodo ausis,

²ir jis savo tarnams pasakė: „Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos galios“.

³ [171†]Mat Erodas buvo įsakęs suimti Joną, sukaustyti ir įmesti į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados.

⁴Jonas mat jam sakė: [172†]„Tau nevalia jos turėti“.

⁵Taigi Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo liaudies, kuri laikė jį pranašu.

⁶Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir taip patiko Erodui,

⁷kad jis prisiektinai pažadėjo duoti jai, ko tik prašysianti.

⁸O ši, savo motinos primokyta, tarė: „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.

⁹Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir dėl svečių liepė duoti.

¹⁰Jis pasiuntė [budelį], kad nukirstų kalėjime Jonui galvą.

¹¹Galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.

¹²Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir davė žinią Jėzui.

¹³Tai išgirdęs, Jėzus laiveliu nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui.

¹⁴Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius.

¹⁵Atėjus vakarui, prisiartino mokiniai ir tarė: „Vietovė tuščia, ir jau vėlus metas. Atleisk žmones kad nuėję į kaimus nusipirktų maisto“.

¹⁶Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti“.

¹⁷Jie atsiliepė: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis“.

¹⁸Jėzus tarė: „Atneškite man juos“.

¹⁹Ir liepęs miniai susėsti ant žolės, jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms.

²⁰Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų dvylika pilnų pintinių.

²¹O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų.

²²Tuojau pat Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią.

²³Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui jis buvo ten vienas.

²⁴Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas.

²⁵Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi.

²⁶Pamatę jį, einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti.

²⁷Jėzus tuojau juos prakalbino: „Nenusiminkite! Tai aš. Nebijokite!“

²⁸Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“.

²⁹Jis atsakė: „Eik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus.

³⁰Bet pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir pradėjęs skęsti sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“

³¹Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“

³²Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo.

³³Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“

³⁴Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete.

³⁵Pažinę Jėzų, tos vietos gyventojai išgarsino jį visoje apylinkėje. Žmonės sugabeno pas jį visus sergančius.

³⁶Jie prašė jį leisti palytėti nors apsiausto apvadą. Ir kas tik palietė, pasveiko.