Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Mato 19 Bible Online

Mato 19 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Mato 19

¹Pabaigęs šias kalbas, Jėzus pasitraukė iš Galilėjos ir atėjo į Judėjos sritį Užjordanėje.

²Paskui jį sekė gausūs žmonių būriai. Jis ten juos gydė.

³Tuomet pas jį atėjo fariziejų. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“

⁴Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių [211†]sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį

⁵ir pasakė: Todėl [212†]vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu.

⁶Taigi jie — jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“.

⁷Tada jie klausė: [213†]„O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“

⁸Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo.

⁹[214†]Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną — jei ne dėl ištvirkavimo — ir veda kitą, svetimauja [215]“.

¹⁰Tuomet mokiniai sakė: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti“.

¹¹Jėzus atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota išmanyti.

¹²Juk yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano“.

¹³Anuomet atvesta pas jį vaikų, kad uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų. Mokiniai draudė.

¹⁴Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė“.

¹⁵Ir uždėjęs ant jų rankas, jis keliavo toliau.

¹⁶Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“

¹⁷Jis atsakė: „Kam manęs klausi apie gera? Vienas tėra Gerasis [216]! O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“.

¹⁸Tas paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: [217†] „Nežudyk, [218†]nesvetimauk, [219†]nevok, [220†]melagingai neliudyk;

¹⁹[221†] gerbk savo tėvą ir motiną; [222†]mylėk savo artimą kaip save patį“.

²⁰Jaunuolis tarė: „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“

²¹Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“.

²²Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasišalino, nes turėjo daug turto.

²³Tada Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtuoliui nelengva patekti į dangaus karalystę.

²⁴Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę“.

²⁵Tai išgirdę mokiniai labai sumišo ir klausė: „Tai kas galės būti išgelbėtas?“

²⁶Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: „Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima“.

²⁷Tada Petras jį paklausė: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“

²⁸O Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: pasaulio atgimime, kai [223†]Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, [224†]jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių.

²⁹Ir kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.

³⁰[225†]Tačiau daugel pirmų bus paskutiniai, ir daugel paskutinių — pirmi.