Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Mato 20 Bible Online

Mato 20 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Mato 20

¹Dangaus karalystė panaši į šeimininką, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.

²Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną.

³Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo.

⁴Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’

⁵Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.

⁶Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’

⁷Tie atsako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis taria jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną’.

⁸Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir [226†]išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas paskutiniais ir baigdamas pirmaisiais!’

⁹Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą.

¹⁰Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.

¹¹Imdami jie murmėjo prieš šeimininką

¹²ir sakė: ‘Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’.

¹³Bet jis vienam atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi?

¹⁴Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau.

¹⁵Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!’

¹⁶[227†]Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji — paskutiniai“.

¹⁷Prieš išvykdamas į Jeruzalę Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems:

¹⁸„Štai pakilsime į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti,

¹⁹atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels“.

²⁰Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir parpuolusi prie jo kojų norėjo kažko prašyti.

²¹Jėzus paklausė: „Ko nori?“ Toji atsakė: „Sakyk, kad šitie abu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“.

²²Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę,[228] kurią aš gersiu?“ Jie atsakė: „Galime“.

²³Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje — ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“.

²⁴Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių.

²⁵O [229†]Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią.

²⁶Tarp jūsų to nebus. [230†]Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas,

²⁷ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.

²⁸Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.

²⁹Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jėzų sekė didelė minia.

³⁰Pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinant Jėzų, jie ėmė šaukti: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“

³¹Minia draudė juos, kad tylėtų. Bet anie dar garsiau šaukė: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“

³²Jėzus sustojo, pasišaukė juos ir paklausė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“

³³Neregiai sako jam: „Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys“.

³⁴Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui jį.