Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Mato 25 Bible Online

Mato 25 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Mato 25

¹Tada dangaus karalystė bus panaši į dešimtį mergaičių, kurios [280†]pasiėmusios žibintus išėjo pasitikti jaunikio.

²Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos.

³Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos.

⁴Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos.

⁵Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo.

⁶Vidurnaktį pasigirdo balsai: ‘Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!’

⁷Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus.

⁸Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’.

⁹Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’.

¹⁰Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos.

¹¹Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: [281†]‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk, čia mes!’

¹²O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’

¹³Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.

¹⁴ [282†]Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą.

¹⁵Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną — kiekvienam pagal jo gabumus — ir iškeliavo.

¹⁶Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis.

¹⁷Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du.

¹⁸O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.

¹⁹Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą.

²⁰Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’.

²¹Šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’

²²Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du’.

²³Šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’

²⁴Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu — žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei.

²⁵Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Va, imk, kas tavo’.

²⁶Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau.

²⁷Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis.

²⁸Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.

²⁹[283†]Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

³⁰[284†]Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.

³¹Kai [285†]ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada [286†]jis atsisės savo garbės soste.

³²Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.

³³Avis jis pastatys dešinėje, ožius — kairėje.

³⁴Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!

³⁵Juk aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte,

³⁶buvau nuogas — mane aprengėte, ligonis — mane aplankėte, kalinys — atėjote pas mane’.

³⁷Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme?

³⁸Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme?

³⁹Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’

⁴⁰Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.

⁴¹Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!

⁴²Juk aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte,

⁴³buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas — neaprengėte, ligonis ir kalinys — ir jūs manęs neaplankėte’.

⁴⁴Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’

⁴⁵Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte’.

⁴⁶[287†]Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.