Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Mato 5 Bible Online

Mato 5 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Mato 5

¹Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai.

²Atvėręs lūpas jis mokė:

³„Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė.

⁴Palaiminti [47†]liūdintys; jie bus paguosti.

⁵Palaiminti [48†]romieji; jie paveldės žemę.

⁶Palaiminti [49†]alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti.

⁷Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo.

⁸Palaiminti [50†]tyraširdžiai; jie regės Dievą.

⁹Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais.

¹⁰Palaiminti [51†]persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė.

¹¹ [52†]Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami.

¹²Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo [53†]persekiojami ir pranašai.“

¹³ [54†]„Jūs — žemės druska. Jei druska netektų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.

¹⁴[55†]Jūs — pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno.

¹⁵Ir [56†]niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.

¹⁶Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, [57†]kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.

¹⁷Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.

¹⁸[58†]Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.

¹⁹Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.

²⁰Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite į dangaus karalystę.

²¹Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta: [59†]Nežudyk; o kas nužudo, turės atsakyti teisme.

²²O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi!’ — tas turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: ‘Beproti!’ — tas smerktinas į pragaro ugnį.

²³Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave,

²⁴palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikyti su broliu ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.

²⁵Greitai susitark su savo ieškovu, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas — teismo vykdytojui ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą.

²⁶Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko.[60]

²⁷Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: [61†]Nesvetimauk!

²⁸O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.

²⁹[62†]Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.

³⁰[63†]Ir jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą.

³¹Taip pat buvo pasakyta: [64†]Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą.

³²[65†]O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, jei ne ištvirkavimo atveju, skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda, svetimauja.

³³Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: [66†]Nelaužyk priesaikos,[67] bet [68†]ištesėk Viešpačiui savo priesaikas.

³⁴O aš jums sakau: [69†]išvis neprisiekinėkite nei [70†]dangumi, nes jis — Dievo sostas,

³⁵nei [71†]žeme, nes ji — jo pakojis, nei [72†]Jeruzale, nes ji — didžiojo Karaliaus miestas.

³⁶Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo.

³⁷Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo.

³⁸Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: [73†]Akis už akį ir dantis už dantį.

³⁹O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.

⁴⁰Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą.

⁴¹Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.

⁴²Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.

⁴³Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: [74†]Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.

⁴⁴O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus,[75]

⁴⁵kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.

⁴⁶Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?!

⁴⁷Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, tai kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?!

⁴⁸[76†]Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas.