Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Mato 6 Bible Online

Mato 6 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Mato 6

¹Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, [77†]kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje.

²Todėl dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį.

³Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė,

⁴kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.

⁵Kai meldžiatės, nebūkite tokie kaip veidmainiai, [78†]kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį.

⁶Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.

⁷Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.

⁸Nedarykite taip kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.

⁹Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas,

¹⁰teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

¹¹Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien

¹²ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

¹³Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto’.[79]

¹⁴ [80†]Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums.

¹⁵O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.

¹⁶Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai; jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį.

¹⁷O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi] galvą ir nusiprausk veidą,

¹⁸kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.

¹⁹ [81†]Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.

²⁰Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,

²¹nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.

²²Kūno žiburys yra akis. Todėl jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu.

²³O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje. Taigi jei tavyje esanti šviesa tamsi, tai kokia baisi toji tamsa!

²⁴Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.

²⁵Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas — už drabužį?

²⁶Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?

²⁷O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!

²⁸Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia,

²⁹bet sakau jums: nė [82†]Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų.

³⁰Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?

³¹Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ — arba: ‘Ką gersime?’ — arba: ‘Kuo vilkėsime?’

³²Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.

³³Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.

³⁴Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo.