Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Mato 9 Bible Online

Mato 9 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Mato 9

¹Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą.

²Ir štai jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant neštuvų. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Nenusimink, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!“

³Kai kurie Rašto aiškintojai ėmė murmėti: „Tasai piktžodžiauja!“

⁴Skaitydamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kam taip piktai mąstote savo širdyje?

⁵Kas gi lengviau — ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?

⁶Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes, — čia jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, — kelkis, pasiimk neštuvus ir eik namo!“

⁷Šis atsistojo ir nuėjo namo.

⁸Visa tai pamačiusios, minios išsigando ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.

⁹Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį.

¹⁰[96†]Kai jis Mato namuose sėdosi prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jėzaus ir jo mokinių.

¹¹Fariziejai, tai išvydę, prikišo jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“

¹²Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.

¹³[97†]Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: [98†]Aš noriu gailestingumo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.

¹⁴Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“

¹⁵Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.

¹⁶Niekas palaikio drabužio nelopo naujo milo lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir skylė tik padidėja.

¹⁷Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko“.

¹⁸Jam taip bekalbant, prisiartino vienas [sinagogos] vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“.

¹⁹Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su mokiniais.

²⁰Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą.

²¹Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėčiau jo drabužį, išgyčiau“.

²²Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Nenusimink, dukterie, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.

²³Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią,

²⁴Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirusi, o miega“. Jie tik juokėsi iš jo.

²⁵Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ta atsikėlė.

²⁶Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

²⁷Jėzui išeinant, du neregiai sekė įkandin ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“

²⁸Kai jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas jį. Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“ Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“

²⁹Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie jums, kaip tikite“.

³⁰Ir atsivėrė jiems akys. Jėzus prigrasė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“

³¹Tačiau tie išėję išgarsino jį po visą tą kraštą.

³²Jiems pasitraukus, štai buvo atvestas demono apsėstas nebylys.

³³Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų“.

³⁴O fariziejai kalbėjo: [99†]„Jis išvaro demonus jų valdovo galia“.

³⁵ [100†]Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visokias ligas bei negalias.

³⁶Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti [101†]lyg avys be piemens.

³⁷Tuomet jis tarė mokiniams: [102†] „Pjūtis didelė, o darbininkų maža.

³⁸Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“.