Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Morkaus 8 Bible Online

Morkaus 8 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Morkaus 8

¹Anomis dienomis vėl susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė:

²„Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti.

³Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“.

⁴Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“

⁵Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“ Jie atsakė: „Septynis“.

⁶Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, padėkojo, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai.

⁷Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.

⁸Jie valgė ir pasisotino, ir nulikusių gabaliukų surinko septynis krepšius.

⁹O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. Jis atleido juos

¹⁰ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.

¹¹Čia priėjo fariziejų ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo [41†]ženklo iš dangaus.

¹²Atsidusęs iš širdies gilumos, jis tarė: [42†] „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“

¹³Ir palikęs juos jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.

¹⁴Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį.

¹⁵O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, [43†]saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.

¹⁶Jie pradėjo kalbėtis neturį duonos.

¹⁷Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Ar vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos?

¹⁸[44†]Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate,

¹⁹jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams?! O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika“. —

²⁰„O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų krepšių likučių?“ Jie atsakė: „Septynis“.

²¹Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“

²²Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų vieną neregį ir prašo jį palytėti.

²³Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten patepė seilėmis jo akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“

²⁴Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“.

²⁵Jėzus vėl palietė rankomis jo akis, ir jis visiškai praregėjo — tapo sveikas ir viską ryškiai matė.

²⁶Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: „Tik neužeik į kaimą“.

²⁷Jėzus su mokiniais keliavo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?“

²⁸[45†]Jie atsakė: „Vieni — Jonu Krikštytoju, kiti — Eliju, treti — dar kuriuo iš pranašų“.

²⁹Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ [46†]Petras jam atsakė: „Tu esi Mesijas“.

³⁰Tuomet Jėzus griežtai įsakė niekam apie jį nekalbėti.

³¹Ir jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų.

³²Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė jį drausti.

³³Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“

³⁴Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: [47†] „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.

³⁵[48†]Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.

³⁶O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei?

³⁷Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?!

³⁸Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais“.