Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Luko 11 Bible Online

Luko 11 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Luko 11

¹Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius“.

²Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite: ‘Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė.

³Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien

⁴ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir nevesk mūsų į pagundą’“.

⁵Jėzus dar kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir nuėjęs pas jį vidurnaktį sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos,

⁶nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo’.

⁷O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti’.

⁸Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.

⁹Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta.

¹⁰Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

¹¹Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies atkištų gyvatę?

¹²Arba prašančiam kiaušinio duotų skorpioną?

¹³Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“.

¹⁴Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi.

¹⁵Kai kurie žmonės sakė: [136†]„Jis išvaro demonus demonų valdovo Belzebulo galia“.

¹⁶Kiti, mėgindami jį, [137†]reikalavo ženklo iš dangaus.

¹⁷Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų.

¹⁸Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs sakote mane išvejant demonus Belzebulo galia.

¹⁹Jeigu jau aš išvarau juos Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai [138]? Todėl jie bus jūsų teisėjai.

²⁰Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.

²¹Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada ir jo turtas apsaugotas.

²²Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.

²³ [139†]Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto.

²⁴Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako sau: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’.

²⁵Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus.

²⁶Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma“.

²⁷Jam bekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“

²⁸O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“.

²⁹Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: [140†] „Ši karta yra pikta karta. Ji reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas.

³⁰Kaip [141†]Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šiai kartai.

³¹[142†]Pietų šalies karalienė [143] teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Juk ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas.

³²Ninevės gyventojai teismo dieną kelsis su šia karta ir ją pasmerks, nes [144†]jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona.

³³ [145†]Niekas uždegto žiburio nededa į slėptuvę ar po indu, bet stato jį į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą.

³⁴Kūno žiburys yra tavoji akis. Todėl jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jeigu tavo akis nesveika, tavo kūnas skendės tamsoje.

³⁵Todėl žiūrėk, kad tavoji šviesa nebūtų tamsybė!

³⁶Taigi jei visam tavo kūnui šviesu, ir niekas jo netemdo, tai jis ir bus šviesus, lyg būtum apšviestas žiburio spindulių“.

³⁷Jėzui tebekalbant, vienas fariziejus pasikvietė jį pietų. Įėjęs jis sėdosi už stalo.

³⁸Tai matydamas fariziejus nusistebėjo, kad jis nenusimazgojo rankų prieš valgį.

³⁹O Viešpats kreipėsi į jį: „Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nelabumo.

⁴⁰Neišmanėliai! Argi išorės kūrėjas nėra sukūręs ir vidaus?!

⁴¹Verčiau duokite žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą, ir viskas jums bus nesutepta.

⁴²Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate [146†]dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o nepaisote teisingumo ir Dievo meilės. Reikia šitai daryti ir ano neapleisti!

⁴³Vargas jums, fariziejai! Jūs taip mėgstate pirmąsias kėdes sinagogose ir sveikinimus turgavietėse!

⁴⁴Vargas jums! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja“.

⁴⁵Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: „Mokytojau, taip kalbėdamas, tu ir mus įžeidi“.

⁴⁶Jis atsakė: „Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate.

⁴⁷Vargas jums! Jūs statote pranašams paminklus, o jūsų tėvai juos žudė!

⁴⁸Taigi jūs liudijate ir pritariate savo tėvų darbams. Jie žudė, o jūs statote paminklus.

⁴⁹Štai kodėl Dievo Išmintis yra pasakiusi: ‘Aš siųsiu pas juos pranašų ir apaštalų, o jie vienus žudys, kitus persekios,

⁵⁰kad iš šios kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, pralieto nuo pasaulio sutvėrimo,

⁵¹pradedant [147†]Abelio krauju iki kraujo [148†]Zacharijo, kuris buvo nužudytas tarp aukuro ir šventovės’. Taip! Aš sakau, jog bus pareikalauta jo iš šios kartos.

⁵²Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs pasisavinote pažinimo raktą, bet patys nėjote ir norintiems įeiti kliudėte“.

⁵³Jam iš ten išėjus, Rašto aiškintojai bei fariziejai pradėjo smarkiai jį pulti ir visaip kamantinėti,

⁵⁴tykodami ką nors pagauti iš jo lūpų.