Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Luko 13 Bible Online

Luko 13 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Luko 13

¹Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis.

²Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?!

³Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.

⁴Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo [tvenkinio] ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?!

⁵Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“.

⁶Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado.

⁷Ir tarė sodininkui: ‘Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’

⁸Anas jam sako: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu.

⁹Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi’“.

¹⁰Šabo dieną Jėzus mokė sinagogoje.

¹¹Čia pasitaikė moteris, aštuoniolika metų kenčianti nuo ligos dvasios. Ji buvo sutraukta ir visiškai negalėjo išsitiesti.

¹²Jėzus pamatęs pasišaukė ją ir tarė: „Moterie, esi išvaduota iš savo ligos!“

¹³Jis uždėjo ant jos rankas, toji bemat atsitiesė ir ėmė šlovinti Dievą.

¹⁴Tada sinagogos vyresnysis, supykęs, kad Jėzus gydė šabo dieną, pasakė miniai: [163†]„Dirbamos yra šešios dienos. Ateikite jomis ir gydykitės, o ne per šabą!“

¹⁵Viešpats jam atsakė: „Veidmainiai! Argi kas iš jūsų neatriša šabo dieną nuo ėdžių savo jaučio ar asilo ir nenuveda pagirdyti?!

¹⁶Argi šios Abraomo dukters, kurią šėtonas laikė sukaustęs jau aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš pančių šabo dieną?“

¹⁷Jam tai kalbant, visi jo priešai susigėdo, o visa minia džiaugėsi šlovingais jo darbais.

¹⁸Jėzus kalbėjo: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti?

¹⁹Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medelį, ir [164†]padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose“.

²⁰Jis vėl tarė: „Su kuo man palyginti Dievo karalystę?

²¹Ji panaši į raugą, kurį ėmusi moteris įmaišė į tris saikus [165] miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.

²²Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę.

²³Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“ Jis pasakė jiems:

²⁴„Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.

²⁵Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.

²⁶Tada imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse...’

²⁷O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. [166†]Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’

²⁸ [167†] [168†]Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan.

²⁹Ir ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų, ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje.

³⁰Ir štai [169†]yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai“.

³¹Tuo pačiu metu atėjo keli fariziejai ir įspėjo Jėzų: „Eik iš čia, pasišalink, nes Erodas nori tave nužudyti“.

³²Jis atsakė jiems: „Eikite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai aš išvarinėju demonus ir gydau šiandien, tai darysiu ir rytoj, o trečią dieną būsiu visa atlikęs.

³³Bet šiandien ir rytoj, ir poryt aš turiu keliauti; nedera juk pranašui žūti ne Jeruzalėje’.

³⁴Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus tarsi višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!

³⁵Štai paliekami jums jūsų namai. Ir aš sakau jums: jūs manęs nebematysite, kol ateis laikas, kada tarsite: [170†]‘Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!’“