Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Luko 18 Bible Online

Luko 18 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Luko 18

¹Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti.

²Jis pradėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.

³Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo skriaudiko!’

⁴Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu,

⁵vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gera, ji manęs neapkultų [193]’“.

⁶Ir Viešpats pridūrė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas.

⁷Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti [194]?!

⁸Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“

⁹Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:

¹⁰„Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas.

¹¹Fariziejus atsistojęs sau vienas taip meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės — plėšikai, sukčiai, svetimautojai — arba va kaip šis muitininkas.

¹²Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju’.

¹³O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’

¹⁴Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. [195†]Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.

¹⁵Žmonės Jėzui nešdavo kūdikius, kad jis juos paliestų. Tatai matydami, mokiniai ėmė bartis.

¹⁶O Jėzus pasišaukė vaikučius ir tarė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.

¹⁷Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, neįeis į ją!“

¹⁸Vienas didikas kartą paklausė: „Gerasis mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“

¹⁹Jėzus jam atsakė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik Dievas.

²⁰Įsakymus žinai: [196†]Nesvetimauk, [197†]nežudyk, [198†]nevok, [199†]melagingai neliudyk, [200†]gerbk savo tėvą ir motiną...“

²¹Tas atsakė: „Viso šito laikiausi nuo pat jaunystės“.

²²Tai išgirdęs Jėzus jam tarė: „Tau trūksta vieno dalyko: parduok, ką turi, ir išdalyk vargšams, tai įsigysi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!“

²³Tai išgirdęs didikas nusiminė, nes buvo labai turtingas.

²⁴Matydamas jį tokį, Jėzus prabilo: „Kaip sunkiai turtuoliai pateks į Dievo karalystę!

²⁵Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę!“

²⁶Girdėjusieji tai paklausė: „Kas tada galės būti išgelbėtas?“

²⁷Jėzus atsakė: „Kas neįmanoma žmonėms, tai galima Dievui“.

²⁸Tuomet Petras tarė: „Štai mes, viską palikę, nuėjome paskui tave“.

²⁹Jėzus atsakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, dėl Dievo karalystės palikusio namus ar žmoną, ar brolius, ar gimdytojus, ar vaikus,

³⁰kuris jau šiuo metu negautų nepalyginti daugiau, o būsimajame pasaulyje — amžinojo gyvenimo“.

³¹Jėzus pasišaukė Dvylika ir tarė: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas pranašų parašyta apie Žmogaus Sūnų.

³²Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas.

³³Tie nuplaks jį ir nužudys, bet trečią dieną jis prisikels“.

³⁴Tačiau jie nieko nesuprato; tos kalbos prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.

³⁵Kai Jėzus prisiartino prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta.

³⁶Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų.

³⁷Jam pasakė, jog praeinąs Jėzus Nazarietis.

³⁸Tuomet neregys ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“

³⁹Ėję priešakyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“

⁴⁰Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, Jėzus paklausė:

⁴¹„Ko nori, kad tau padaryčiau?“

⁴²Šis atsakė: „Viešpatie, kad praregėčiau!“ Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“.

⁴³Tas bemat praregėjo ir nulydėjo jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.