Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Luko 20 Bible Online

Luko 20 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Luko 20

¹Vieną dieną Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant gerąją naujieną, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų su seniūnais

²ir klausė jį: „Sakyk, kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?!“

³Jis atsakė: „Ir aš noriu jus paklausti vieno dalyko. Pasakykite,

⁴ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?“

⁵Jie pradėjo svarstyti: „Jei pasakysime — iš dangaus, jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’

⁶O jei pasakysime — iš žmonių, visa liaudis užsvaidys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas“.

⁷Taigi jie atsakė nežiną, iš kur.

⁸Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau“.

⁹Jėzus pradėjo pasakoti žmonėms dar vieną palyginimą: „Vienas žmogus [208†]įveisė vynuogyną, išnuomojo jį ūkininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.

¹⁰Atėjus metui, jis nusiuntė pas ūkininkus tarną, kad jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau ūkininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis.

¹¹Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą anie sumušė, išjuokė ir paleido tuščiomis.

¹²Tada jis pasiuntė dar trečią tarną, tai jie ir šitą sužeidę pavarė šalin.

¹³Tuomet vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, rasi drovėsis jo?’

¹⁴Bet išvydę sūnų, ūkininkai ėmė tartis: ‘Tai įpėdinis. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’.

¹⁵Taigi jie nusitempė jį už vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas?

¹⁶Jis ateis ir išžudys tuos ūkininkus, o vynuogyną atiduos kitiems“. Klausytojai tarė: „Neduok, Dieve!“

¹⁷Bet Jėzus, žvelgdamas į juos, paklausė: „O ką reiškia šitas Rašto posakis: [209†] Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?

¹⁸Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins“.

¹⁹Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai buvo benorį dar tą pačią valandą jį suimti, bet pabijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.

²⁰Jie patys ėmė Jėzų sekti ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį jo žodį, galėtų įskųsti jį vyresnybei ir perduoti valdytojui.

²¹Taigi jie klausė jį: „Mokytojau, mes žinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai žmonių laipsnių, bet mokai Dievo kelio, paisydamas teisybės.

²²Pasakyk, ar mums valia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?“

²³Matydamas jų klastą, Jėzus tarė jiems:

²⁴„Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“.

²⁵Tada jis tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo — Dievui“.

²⁶Taip jiems nepavyko žmonių akivaizdoje sugauti jo kalboje. Stebėdamiesi jo atsakymu, jie nutilo.

²⁷Pas jį atėjo sadukiejų, kurie [210†]neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:

²⁸„Mokytojau, [211†]Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių.

²⁹Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis.

³⁰Ją vedė antrasis,

³¹paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė nepalikdami vaikų.

³²Galiausiai mirė ir ta moteris.

³³Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“

³⁴Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka,

³⁵o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės.

³⁶Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai.

³⁷O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, [212†]kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu.

³⁸Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.

³⁹Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“

⁴⁰Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.

⁴¹Jėzus pats juos paklausė: „Kodėl sakoma, jog Mesijas esąs Dovydo sūnus?

⁴²Juk pats Dovydas Psalmių knygoje kalba: [213†] ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje,

⁴³ aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų’.

⁴⁴Taigi Dovydas vadina jį ‘Viešpačiu’, — kaip tada jis gali būti jo sūnus?!“

⁴⁵Visiems žmonėms girdint Jėzus tarė mokiniams:

⁴⁶„Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami turgavietėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse.

⁴⁷Jie ryja našlių namus ir dangstosi ilgomis maldomis. Todėl jų laukia itin griežtas teismas“.