Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Luko 24 Bible Online

Luko 24 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Luko 24

¹Pirmąją savaitės dieną, rytui auštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus.

²Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,

³o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.

⁴Jos sutriko ir nežinojo, ką daryti, bet štai prisiartino du vyrai spindinčiais drabužiais.

⁵Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?

⁶[245†]Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje:

⁷‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’“

⁸Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius.

⁹Moterys sugrįžo nuo kapo ir viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems.

¹⁰Tai buvo Marija Magdalena, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir jų draugės papasakojo tai apaštalams.

¹¹Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo.

¹²Vis dėlto Petras pašokęs nubėgo prie kapo. Žvilgtelėjo pasilenkęs ir mato tiktai drobules. Jis grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę.

¹³Ir štai tą pačią dieną du [mokiniai] keliavo į kaimą už šešiasdešimt stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu.

¹⁴Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius.

¹⁵Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.

¹⁶Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie nepažino jo.

¹⁷O Jėzus paklausė: „Apie ką kalbate, eidami keliu?“ Tie nuliūdę sustojo.

¹⁸Vienas jų, vardu Kleopas, atsakė jam: „Nejaugi tu būsi vienintelis ateivis Jeruzalėje, nežinantis, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“

¹⁹Jėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė jam: „Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse.

²⁰Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pareikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti.

²¹O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko.

²²Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus sutrikdė. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo

²³ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios pasirodžiusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą.

²⁴Kai kurie mūsiškiai buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė“.

²⁵Jėzus jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!

²⁶Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir įžengti į savo garbę?!“

²⁷Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.

²⁸Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau.

²⁹Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti...“ Tuomet jis užsuko pas juos.

³⁰Įsitaisęs su jais prie stalo, paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė jiems.

³¹Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių.

³²O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“

³³Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais,

³⁴kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“.

³⁵O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.

³⁶Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“

³⁷Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią.

³⁸O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės?

³⁹Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“.

⁴⁰Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas.

⁴¹Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“

⁴²Jie padavė jam gabalą keptos žuvies.[246]

⁴³Jis paėmė ir valgė jų akyse.[247]

⁴⁴Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?“

⁴⁵Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,

⁴⁶ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių

⁴⁷ir pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą.

⁴⁸Jūs esate šių dalykų liudytojai.

⁴⁹Ir štai aš atsiųsiu jums, [248†]ką yra pažadėjęs mano Tėvas. Jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“.

⁵⁰ [249†]Jėzus nusivedė juos palei Betaniją ir iškėlęs rankas palaimino juos.

⁵¹Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų.

⁵²Jie pagarbino jį, paskui didelio džiaugsmo kupini sugrįžo į Jeruzalę.

⁵³Jie nuolat lankė šventyklą ir šlovino Dievą.