Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jono 21 Bible Online

Jono 21 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jono 21

¹Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.

²Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti mokiniai.

³Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti“. Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi“. Jie nuėjo ir sulipo į valtį, [99†]tačiau tą naktį nieko nesugavo.

⁴Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama.

⁵O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne“.

⁶Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite“. Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti [100†]dėl žuvų gausybės.

⁷Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, nes buvo neapsirengęs, ir šoko į ežerą.

⁸Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli nuo kranto — maždaug už dviejų šimtų uolekčių — ir atitempė tinklą su žuvimis.

⁹Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėta žuvų, ir duonos.

¹⁰Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų“.

¹¹Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tinklas nesuplyšo.

¹²Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas tu esi?“ — nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats.

¹³Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taip pat žuvies.

¹⁴Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.

¹⁵Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jono [101] sūnau, ar myli mane labiau negu šitie?“ Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius“.

¹⁶Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Tas atsiliepė: „Taip Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“. Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles“.

¹⁷Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ — ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis.

¹⁸Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas; kitas tave perjuos ir ves, kur nenori“.

¹⁹Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“

²⁰Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris per vakarienę buvo [102†]prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: „Viešpatie, kas tave išduos?“

²¹Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas šitam bus?“

²²Jėzus atsakė: „Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!“

²³Ir taip pasklido gandas tarp brolių, jog tasai mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus juk nesakė: „Jis nemirs“, tik: „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau?“

²⁴Tai ir yra mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.

²⁵Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu kiekvieną atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti.