Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jono 3 Bible Online

Jono 3 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jono 3

¹Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas.

²Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip Mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“.

³Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės,[16] negalės regėti Dievo karalystės“.

⁴Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“

⁵Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę.

⁶Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.

⁷Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš aukštybės.[17]

⁸Vėjas pučia,[18] kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“.

⁹Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“

¹⁰Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?

¹¹Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, tik jūs nepriimate mūsų liudijimo.

¹²Jei netikite, man kalbant apie žemės dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?

¹³Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus.[19]

¹⁴Kaip [20†]Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus,

¹⁵kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“.

¹⁶Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

¹⁷Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.

¹⁸Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus.[21]

¹⁹Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.

²⁰Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų.

²¹O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.

²²Paskui Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino.

²³Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis.

²⁴[22†]Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.

²⁵Tarp Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apsivalymo apeigų.

²⁶Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, vyras, kuris buvo su tavimi Užjordanėje, kurį tu paliudijai, jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį“.

²⁷Jonas atsakė: „Žmogus negali nieko pasiimti, jeigu nebus jam duota iš dangaus.

²⁸Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: [23†]Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku.

²⁹Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta.

³⁰Jam skirta augti, o man — mažėti“.

³¹Kas iš aukštybių ateina, tas už visus viršesnis, o kas iš žemės gimė, žemiškas pats ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, tas už visus viršesnis.

³²Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs, tik niekas jo liudijimo neklauso.

³³O kas jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas tiesakalbis,

³⁴nes ką yra Dievas atsiuntęs, tas kalba Dievo žodžius. Dievas teikia jam Dvasią be saiko.

³⁵Tėvas myli Sūnų ir [24†]visa yra atidavęs į jo rankas.

³⁶Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti — gyvenimo nematys; virš jo kybo Dievo rūstybė.