Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jono 4 Bible Online

Jono 4 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jono 4

¹Sužinojęs, kad fariziejai išgirdo jį daugiau už Joną susilaukiant mokinių ir gausiau krikštijant

²(nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik jo mokiniai),

³Jėzus paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.

⁵Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo [25†]lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.

⁶Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą.

⁷Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“.

⁸(Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)

⁹Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas [26†]žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

¹⁰Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, — rasi pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“

¹¹Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens?

¹²Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“

¹³Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.

¹⁴O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

¹⁵Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai!“

¹⁶Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“.

¹⁷Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’,

¹⁸nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis — ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“.

¹⁹Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas.

²⁰Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno, o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti“.

²¹Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk manimi, jog ateis valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

²²Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išganymas ateina iš žydų.

²³Bet ateis valanda — jau dabar ji yra, — kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.

²⁴Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“.

²⁵Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs jis mums viską paskelbs“.

²⁶Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“

²⁷Tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nusistebėjo, kad jis šnekučiuoja su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“

²⁸O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:

²⁹„Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“

³⁰Ir žmonės iš miesto ėjo pas jį.

³¹Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“

³²O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“.

³³Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“

³⁴Bet Jėzus tarė: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą.

³⁵Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus; jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

³⁶Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renkasi vaisių amžinajam gyvenimui, kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.

³⁷Teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna.’

³⁸Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą“.

³⁹Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“.

⁴⁰Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas.

⁴¹Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų.

⁴²O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.

⁴³Po dviejų dienų jis išvyko iš ten į Galilėją.

⁴⁴[27†]Pats Jėzus buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“.

⁴⁵Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai pagarbiai jį [28†]priėmė, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tas šventes.

⁴⁶Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, [29†]kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.

⁴⁷Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį ir maldavo eiti ir išgydyti marinamą jo sūnų.

⁴⁸Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite“.

⁴⁹O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“.

⁵⁰Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir iškeliavo.

⁵¹Pareinantį pasitiko jį tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas.

⁵²Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis“.

⁵³Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.

⁵⁴Tai buvo antras ženklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.