Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jono 7 Bible Online

Jono 7 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jono 7

¹Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai jo tykojo nužudyti.

²Artėjo žydų [40†]Palapinių šventė.

³Jo broliai jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus tu darai.

⁴Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, pasirodyk pasauliui“.

⁵(Mat netgi jo broliai juo netikėjo.)

⁶Jėzus jiems atsakė: „Mano metas dar neatėjo, o jums metas visada tinkamas.

⁷Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai pikti.

⁸Taigi jūs eikite sau į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano metas dar neatėjo“.

⁹Tai pasakęs, jis pasiliko Galilėjoje.

¹⁰Kai jo broliai iškeliavo į šventę, tuomet ir jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.

¹¹Tuo tarpu iškilmėse žydai jo ieškojo, klausinėdami: „O kur tasai?“

¹²Apie jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: „Jis geras!“ Kiti neigė: „Visai ne. Jis tik klaidina žmones“.

¹³Bijodami žydų, visi privengė apie jį viešai kalbėti.

¹⁴Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.

¹⁵Žydai stebėjosi ir sakė: „Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?“

¹⁶Jėzus jiems atsakė: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs.

¹⁷Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos.

¹⁸Kas iš savęs kalba, ieško savo garbės. O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė, tas tiesakalbis, ir nėra jame neteisybės.

¹⁹Argi Mozė jums nedavė Įstatymo? Deja, niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?“

²⁰Žmonės atsiliepė: „Ar velnias tave apsėdo?! Kas gi tyko tave nužudyti?“

²¹Jėzus jiems atsakė: „Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote.

²²[41†]Mozė jums įsakė apipjaustymą — nors jis kilęs ne iš Mozės, bet [42†]iš protėvių, — ir jūs apipjaustote šabo dieną.

²³Jei galima žmogų apipjaustyti šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, [43†]kad aš visą žmogų išgydžiau šabo dieną?!

²⁴Tad neteiskite pagal išorę, bet paisykite teisingumo“.

²⁵Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti?

²⁶Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas?

²⁷Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis“.

²⁸Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, garsiai šaukė: „Išties jūs mane pažįstate ir žinote, iš kur aš kilęs. Ne pats nuo savęs atėjau, bet tiesakalbis yra tas, kuris mane atsiuntė, o jūs jo nepažįstate.

²⁹Aš jį pažįstu, nes iš jo esu atėjęs, ir jis yra mane siuntęs“.

³⁰Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda.

³¹Daugelis iš minios įtikėjo jį ir kalbėjo: „Argi atėjęs Mesijas padarytų daugiau ženklų, kaip kad šitas yra padaręs?!“

³²Fariziejai nugirdo žmones šitaip bešnekant apie jį, todėl aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius jo suimti.

³³Tuomet Jėzus prabilo: „Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas tą, kuris mane siuntė.

³⁴Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti“.

³⁵Žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: „Kurgi jis žada keliauti, kad mes negalėsime jo rasti? Gal jis rengiasi išvykti pas žydus, pasklidusius tarp graikų, ir mokyti graikus?

³⁶Ką reiškia tie jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?“

³⁷ [44†]Paskutinę, iškilmingiausiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria.

³⁸Kas mane tiki, kaip Raštas sako, [45†]iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“.

³⁹Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

⁴⁰Išgirdę tuos žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas!“

⁴¹Kiti tvirtino: „Jis Mesijas!“ Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos?

⁴²Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, [46†]iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“

⁴³Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens.

⁴⁴Buvo tokių, kurie norėjo jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.

⁴⁵Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“

⁴⁶Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“

⁴⁷Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami?

⁴⁸Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?

⁴⁹O šita minia, neišmananti Įstatymo, yra prakeikta“.

⁵⁰Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, [47†]kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų:

⁵¹„Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“

⁵²Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos“.

⁵³Ir taip jie išsivaikščiojo kas sau.