Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jono 9 Bible Online

Jono 9 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jono 9

¹Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.

²Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo — jis pats ar jo tėvai, — kad gimė neregys?“

³Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.

⁴Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis.

⁵Kol esu pasaulyje, [52†]esu pasaulio šviesa!“

⁶Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis

⁷ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus Siloamas reiškia „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.

⁸Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“

⁹Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus“. O jis atsakė: „Taip, tai aš“.

¹⁰Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“

¹¹Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamą nusiprausti’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“.

¹²Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau“.

¹³Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.

¹⁴O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas.

¹⁵Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu“.

¹⁶Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo“. O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutapo.

¹⁷Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.

¹⁸Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus

¹⁹ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“

²⁰Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas.

²¹O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save“.

²²Tėvai šitaip pasakė bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos.

²³Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.

²⁴Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis“.

²⁵Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“.

²⁶Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“

²⁷Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“

²⁸Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes — Mozės mokiniai.

²⁹Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome“.

³⁰Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis!

³¹Žinome: Dievas nusidėjėlio neišklauso, bet jei kas yra pamaldus ir vykdo jo valią, tokį išklauso.

³²Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!

³³Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti“.

³⁴Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk.

³⁵Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“

³⁶Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“

³⁷Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba“.

³⁸Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“ — ir parpuolęs pagarbino jį.

³⁹O Jėzus prabilo: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“.

⁴⁰Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“

⁴¹Jėzus atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet štai jūs sakote: ‘Mes neakli!’ — Taigi jūs kalti.