Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Apaštalų darbų 13 Bible Online

Apaštalų darbų 13 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Apaštalų darbų 13

¹Antiochijos Bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simeonas, pravarde Juodasis, Liucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius.

²Kartą, kai jie laikė pamaldas Viešpaties garbei ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: „Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam aš juos pašaukiau“.

³Tada tie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido.

⁴Šventosios Dvasios siunčiami, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą.

⁵Atvykę į Salaminą, jie ėmė skelbti Dievo žodį žydų sinagogose. Jiems talkino Jonas.[99]

⁶Taip jie perėjo visą salą iki Pafo, kur susitiko vieną žydą, burtininką ir netikrą pranašą, vardu Barjėzų.

⁷Jis buvo artimas prokonsului Sergijui Pauliui, išmintingam vyrui. Šis, pasivadinęs Barnabą ir Saulių, panorėjo pasiklausyti Dievo žodžio.

⁸Jiems priešinosi Elimas — burtininkas (toks šito žodžio vertimas). Jis stengėsi atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo.

⁹Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, Šventosios Dvasios kupinas, įdėmiai pažvelgė į jį

¹⁰ir prabilo: „Ak tu, velnio vaike! Tu, visokių klastų bei suktybių pilnas teisumo prieše! Ar dar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?

¹¹Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės“. Ir tučtuojau užgulė jį tiršta tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink, ieškodamas, kas jam ištiestų ranką.

¹²Tai pamatęs, prokonsulas įtikėjo, neatsistebėdamas Viešpaties mokslu.

¹³Iš Pafo Paulius ir jo palydovai atplaukė į Pergę Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę.

¹⁴O jie iš Pergės leidosi toliau ir pasiekė Pisidijos Antiochiją. Šabo dieną jie nuėjo į sinagogą ir ten susėdo.

¹⁵Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: „Broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams, tarkite!“

¹⁶Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo: „Izraelio vyrai ir dievobaimingieji žmonės, paklausykite!

¹⁷Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų protėvius ir [100†]išaukštino juos, gyvenančius išeivijoje, Egipto šalyje. [101†]Rodydamas savo rankos galybę, išvedė juos iš Egipto

¹⁸[102†]ir per keturiasdešimt metų rūpinosi jais tyruose.

¹⁹Vėliau, išnaikinęs [103†]septynias tautas Kanaane, [104†]leido jiems paveldėti anų žemes

²⁰beveik po keturių šimtų penkiasdešimt metų. Paskui davė [105†]teisėjus iki [106†]pranašo Samuelio.

²¹Tuo laiku [107†]jie ėmė reikalauti karaliaus, ir Dievas jiems [108†]davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų.

²²Pašalinęs Saulių, jis [109†]pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: [110†]Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus.

²³Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išvedė Izraeliui gelbėtoją Jėzų.

²⁴Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė [111†]atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai.

²⁵Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: ‘ [112†]Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai [113†]po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti apavo dirželio’.

²⁶Broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys dievobaimingieji žmonės! Tai mums atsiųstas šis išganymo žodis.

²⁷Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnieji nepažino Jėzaus ir, jį pasmerkdami, įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną šabą.

²⁸[114†]Nors nerado jame jokios mirties vertos kaltės, [115†]jie reikalavo iš Piloto, kad jis būtų nužudytas.

²⁹[116†]Išpildę visa, kas buvo apie jį parašyta, jie nuėmė jį nuo [kryžiaus] medžio ir [117†]paguldė į kapą.

³⁰Bet Dievas jį prikėlė iš numirusių.

³¹[118†]Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo jį atlydėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Dabar jie yra jo liudytojai žmonėms.

³²Ir mes jums skelbiame gerąją naujieną apie protėviams duotąjį pažadą:

³³jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip parašyta antrojoje psalmėje: [119†]Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau!

³⁴Kad jį prikėlė iš numirusių ir jis neturėjo supūti, Dievas buvo taip nusakęs: [120†]Aš ištesėsiu šventus bei tikrus pažadus Dovydui.

³⁵Dar kitoje vietoje sakoma: [121†]Tu neleisi savo Šventajam supūti.

³⁶Bet Dovydas numirė, savo kartoje patarnavęs Dievo valiai. Jis buvo palaidotas prie savo protėvių ir supuvo.

³⁷O tasai, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo.

³⁸Taigi žinokite, broliai, kad jums skelbiamas nuodėmių atleidimas per Jėzų. Ir kiekvienas jį tikintis nuteisinamas jo dėka nuo viso to,

³⁹nuo ko nepajėgė jūsų išteisinti Mozės Įstatymas.

⁴⁰Tad pasisaugokite, kad jums nepritaptų pranašų žodis:

⁴¹ [122†] Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir traukitės iš akių! Štai aš darau darbą jūsų dienomis, darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos“.

⁴²Jiems išeinant, žmonės prašė, kad jie ir kitą šabą pakalbėtų apie tuos dalykus.

⁴³Susirinkimui pasibaigus, daugelis žydų ir dievobaimingų prozelitų sekė paskui Paulių ir Barnabą. Šie kalbėjosi su jais ir ragino būti ištikimus Dievo malonei.

⁴⁴Kitą šabą kone visas miestas susirinko pasiklausyti Viešpaties žodžio.

⁴⁵Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliaus kalbai.

⁴⁶Tuomet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis; kadangi jūs jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis.

⁴⁷Taip mums liepė Viešpats: [123†] Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims, kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių“.

⁴⁸Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi paskirtieji amžinajam gyvenimui.

⁴⁹Taip Viešpaties žodis išplito po visą kraštą.

⁵⁰Tuo tarpu žydai sukurstė pamaldžias bei kilmingas moteris ir įtakingus miesto piliečius. Jie sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių.

⁵¹O [124†]tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų.

⁵²Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.