Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Apaštalų darbų 14 Bible Online

Apaštalų darbų 14 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Apaštalų darbų 14

¹Panašiai ir Ikonijuje jie nuėjo į žydų sinagogą ir taip sėkmingai prabilo, jog įtikėjo didelė daugybė žydų ir graikų.

²Bet tikėjimą atmetusieji žydai kurstė ir pjudė pagonis prieš brolius.

³Paulius ir Barnabas tenai pasiliko ilgesnį laiką ir drąsiai kalbėjo, remdamiesi Viešpačiu, kuris liudijo savo malonės žodžius ir per jų rankas darė ženklus ir stebuklus.

⁴Miesto gyventojai suskilo: vieni buvo už žydus, kiti už apaštalus.

⁵Pagonys ir žydai su savo vyresnybe rengėsi juos iškoneveikti ir užmušti akmenimis.

⁶Sužinoję šie pabėgo į Likaonijos miestus Listrą ir Derbę bei jų apylinkes.

⁷Ten jie skelbė gerąją naujieną.

⁸Listroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo pat gimimo, niekuomet nė žingsnio nežengęs.

⁹Jis klausėsi Pauliaus kalbant. Šis įdėmiai pažvelgė ir, pamatęs jį turint tikėjimą, kokio reikia išgyti,

¹⁰garsiai pasakė: „Atsistok tiesiai ant savo kojų!“ Tasai pašoko ir ėmė vaikščioti.

¹¹Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: „Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!“

¹²Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių — Hermiu, nes jis vadovavo kalbai.

¹³Priemiestyje esančios Dzeuso šventyklos kunigas liepė prie didžiųjų vartų atvaryti jaučių, papuoštų vainikais, ir norėjo kartu su minia juos paaukoti.

¹⁴Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius persiplėšė drabužius ir šoko prie minios,

¹⁵šaukdami: „Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys mirtingi žmonės, kaip ir jūs. Tik mes jums skelbiame gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, kuris sutvėrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra.

¹⁶Praėjusiais amžiais jis buvo leidęs visoms tautoms eiti savais keliais.

¹⁷Vis dėlto jis nepaliko savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo“.

¹⁸Tai dėstydami, jiedu šiaip taip perkalbėjo minias, kad jiems neaukotų.

¹⁹Iš Antiochijos ir Ikonijaus atvykę žydai sukurstė žmones, tie apsvaidė Paulių akmenimis ir išvilko už miesto, palaikę jį mirusiu.

²⁰Susirinkus aplink jį mokiniams, jis atsikėlė ir parėjo į miestą. Rytojaus dieną kartu su Barnabu iškeliavo į Derbę.

²¹Šitame mieste jie skelbė gerąją naujieną ir sulaukė nemaža mokinių. Paskui pasuko atgal į Listrą, Ikonijų ir Antiochiją.

²²Ten jie stiprino mokinių dvasią bei ragino juos išlaikyti tikėjimą ir sakė: „Per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę“.

²³Kiekvienoje Bažnyčioje su malda ir pasninku, uždėdami rankas, jie paskyrė jiems vyresniuosius ir pavedė juos Viešpačiui, kurį šie buvo įtikėję.

²⁴Apkeliavę Pisidiją, jie atvyko į Pamfiliją,

²⁵skelbė žodį Pergėje ir leidosi žemyn į Ataliją.

²⁶Iš čia išplaukė į Antiochiją, kur buvo buvę pavesti Dievo malonei, kad nuveiktų darbą, kurį dabar pabaigė.

²⁷Sugrįžę jie sušaukė Bažnyčią ir apsakė, kokius didžius darbus nuveikęs Dievas per juos ir kaip atvėręs pagonims tikėjimo vartus.

²⁸Ir jie išbuvo su mokiniais netrumpą laiką.