Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Apaštalų darbų 15 Bible Online

Apaštalų darbų 15 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Apaštalų darbų 15

¹Iš Judėjos atvyko žmonių, kurie įtikinėjo brolius: „ [125†]Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“.

²Kilo nesutarimų ir didelių ginčų tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir dar keletas nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.

³Bažnyčios aprūpinti jie iškeliavo per Finikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė daug džiaugsmo visiems broliams.

⁴Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti Bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas buvo per juos nuveikęs.

⁵Tuomet pakilo kai kurie iš priėmusių tikėjimą fariziejų ir tarė: „Juos reikia apipjaustyti ir reikalauti, kad jie laikytųsi Mozės Įstatymo“.

⁶Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.

⁷Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: „Mieli broliai, jūs žinote, jog Dievas jau nuo seniai išsirinko mane iš jūsų, [126†]kad pagonys iš mano lūpų išgirstų gerąją naujieną ir įtikėtų.

⁸Ir Dievas, kuris pažįsta širdis, paliudijo jų naudai, [127†]duodamas jiems Šventąją Dvasią [128†]kaip ir mums.

⁹Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu numazgodamas jų širdis.

¹⁰Tad kam gi gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų protėviai, nei mes patys negalėjome panešti?

¹¹Verčiau tikėkime Viešpaties Jėzaus malone būsią išgelbėti kaip ir jie“.

¹²Visas susirinkimas nutilo. Dalyviai ėmė klausytis Barnabo ir Pauliaus pasakojimo, kokių didžių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė pagonijoje.

¹³Jiems nutilus, atsiliepė Jokūbas ir tarė: „O dabar, broliai, paklausykite manęs!

¹⁴Simeonas [129] papasakojo, kaip Dievas pirmiausia teikėsi iš pagonių išsirinkti savo vardui tautą.

¹⁵Čia dera pranašo žodžiai, nes parašyta:

¹⁶ [130†] Paskui aš sugrįšiu ir vėl atstatysiu suirusią Dovydo padangtę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir atkursiu ją,

¹⁷ kad imtų ieškoti Viešpaties visi kiti žmonės, visos tautos, kuriose minimas mano vardas. Taip sako Viešpats,

¹⁸leisdamas nuo amžių tai pažinti.

¹⁹Todėl, manding, į Dievą atsivertusių pagonių nedera apsunkinti,

²⁰o tiktai jiems parašyti, kad susilaikytų nuo [131†]susiteršimo stabais, nuo [132†]ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir [133†]kraujo.

²¹Mat Mozė kiekviename mieste nuo seno turi savo skelbėjų, kurie kas šabą jį skaito sinagogose“.

²²Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa Bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu. Tai buvo Judas, vadinamas Barsabu, ir Silas, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių.

²³Jiems įteiktas toks raštas: „Apaštalai ir vyresnieji broliai siunčia sveikinimą Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje gyvenantiems broliams, kilusiems iš pagonių.

²⁴Sužinoję, jog kai kurie iš mūsų nuvykę asmenys, mūsų neįgalioti, savo kalbomis pasėjo jūsų sielose nerimą bei sąmyšį,

²⁵mes, bendrai susirinkę, nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus kartu su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi,

²⁶kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas.

²⁷Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš gyvu žodžiu.

²⁸Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:

²⁹susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“

³⁰Atvykę į Antiochiją, pasiuntiniai sukvietė visą bendruomenę ir įteikė laišką.

³¹Antiochiečiai, perskaitę jį, apsidžiaugė paguodos žodžiais.

³²Judas ir Silas, būdami pranašai, guodė ir stiprino brolius gausingais pamokymais.

³³Kurį laiką ten pagyvenę, jie buvo brolių išleisti su ramybės linkėjimais atgal pas tuos, kurie buvo juos siuntę. [134]

³⁵Paulius ir Barnabas pasiliko Antiochijoje. Kartu su daugeliu kitų jie mokė ir skelbė Viešpaties žodžio gerąją naujieną.

³⁶Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: „Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur esame skelbę Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi“.

³⁷Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi,

³⁸bet Paulius linko neimti tokio, [135†]kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.

³⁹Kilo smarkus ginčas, ir jie išsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą,

⁴⁰o Paulius, pasitelkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei.

⁴¹Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas Bažnyčias.