Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Apaštalų darbų 23 Bible Online

Apaštalų darbų 23 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Apaštalų darbų 23

¹Skvarbiu žvilgsniu permetęs tarybą, Paulius prabilo: „Vyrai, broliai! Iki šios dienos aš elgiausi Dievo akivaizdoje visiškai gryna sąžine“.

²Bet vyriausiasis kunigas Ananijas įsakė ten stovintiesiems smogti jam per burną.

³Tuomet Paulius jam tarė: „Tau smogs Dievas, [154†]tu, pabaltinta siena! Tu čia sėdi, kad mane teistum pagal Įstatymą, o liepi mane mušti prieš Įstatymą?“

⁴Ten esantys įspėjo: „Tu įžeidi Dievo vyriausiąjį kunigą“.

⁵Paulius atsiliepė: „Broliai, aš nežinojau, kad jis vyriausiasis kunigas. Juk parašyta: [155†]Nepiktžodžiauk savo tautos vadovui“.

⁶Žinodamas, kad viena dalis buvo sadukiejai, o kita — fariziejai, Paulius sušuko tarybai: „Broliai, [156†]aš fariziejus, kilęs iš fariziejų šeimos, ir jūs mane teisiate už mirusiųjų prisikėlimo viltį“.

⁷Jam tai pasakius, tarp fariziejų ir sadukiejų kilo barnis, ir susirinkimas suskilo.

⁸Mat [157†]sadukiejai neigia mirusiųjų prisikėlimą, angelų ir dvasios buvimą, o fariziejai tuos dalykus pripažįsta.

⁹Todėl pakilo didelis klegesys. Kai kurie Rašto aiškintojai iš fariziejų atsistojo ir griežtai prieštaravo: „Mes nerandame nieko blogo šitame žmoguje.

¹⁰O kas, jeigu jam kalbėjo dvasia arba angelas?!“ Įsisiautėjus smarkiems ginčams, tribūnas, bijodamas, kad jie nesudraskytų Pauliaus, įsakė kareivių daliniui nusileisti žemyn, išplėšti Paulių iš jų ir nuvesti į kareivines.

¹¹Kitą naktį Pauliui pasirodė Viešpats ir tarė: „Būk tvirtas! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip reikės tau liudyti ir Romoje“.

¹²Rytojaus dieną susirinko būrys žydų ir prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol nenužudys Pauliaus.

¹³Tokį suokalbį padarė daugiau negu keturiasdešimt žmonių.

¹⁴Jie nuėjo pas aukštuosius kunigus bei seniūnus ir pasakė: „Mes prisiekėme nieko neragauti, kol nenužudysime Pauliaus.

¹⁵O jūs kartu su taryba prašykite tribūną, kad jis pristatytų jį jums, lyg norėtumėte tiksliau ištirti jo bylą. Tuo tarpu mes būsime pasirengę nudėti jį kelyje“.

¹⁶Apie šį suokalbį nugirdo Pauliaus sesers sūnus. Jis atėjo į kareivines ir pranešė Pauliui.

¹⁷Tada Paulius, pasivadinęs vieną šimtininką, paprašė: „Nuvesk šį jaunuolį pas tribūną. Jis turi jam kai ką pranešti“.

¹⁸Tas paėmė, nuvedė jį pas tribūną ir paaiškino: „Kalinys Paulius pasikvietė mane ir paprašė, kad atvesčiau pas tave šitą jaunuolį. Jis turįs tau kai ką pasakyti“.

¹⁹Tribūnas, paėmęs jį už rankos, pasivėdėjo į šalį ir paklausė: „Ką turi man pranešti?“

²⁰Tas atsakė: „Žydai susimokė prašyti tave, kad rytoj nuvestum Paulių į teismo tarybą, neva norėdami tiksliau ištirti jo bylą.

²¹Netikėk jais! Daugiau negu keturiasdešimt vyrų susitarę prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol jo nenužudys. Jie jau dabar pasiruošę ir laukia tavo sutikimo“.

²²Tribūnas atleido jaunuolį ir liepė niekam nesakyti, ką buvo jam pranešęs.

²³Pasišaukęs du šimtininkus, tribūnas įsakė: „Nuo trečios nakties valandos laikykite parengtyje du šimtus karių žygiuoti į Cezarėją, taip pat septyniasdešimt raitelių ir du šimtus ietininkų.

²⁴Parūpinkite ir arklių, kad raitą Paulių būtų galima saugiai nugabenti pas valdytoją Feliksą“.

²⁵Be to, jis parašė tokį laišką:

²⁶„Klaudijus Lisijas kilniausiajam valdytojui Feliksui siunčia sveikinimą.

²⁷Šitą vyrą žydai buvo nutvėrę ir norėjo nužudyti. Aš su kareiviais jį išgelbėjau, sužinojęs esant Romos pilietį.

²⁸Norėdamas patirti jo apkaltinimo priežastį, nuvedžiau į jų teismo tarybą.

²⁹Radau, kad jis kaltinamas dėl jų Įstatymo klausimų, o ne dėl kokio nusikaltimo, baustino mirtimi ar kalėjimu.

³⁰Kadangi man buvo pranešta apie jam gresiantį sąmokslą, aš nedelsdamas siunčiu jį pas tave. Taip pat nurodžiau kaltintojams, kad jie tau pateiktų prieš jį turimus kaltinimus“.

³¹Kareiviai, vykdydami įsakymą, paėmė ir nugabeno nakčia Paulių į Antipatridę.

³²Rytojaus dieną jie pasiuntė su juo raitelius, o patys sugrįžo į kareivines.

³³Atvykę į Cezarėją, raiteliai įteikė valdytojui laišką ir pristatė Paulių.

³⁴Perskaitęs laišką, jis pasiteiravo, iš kokios provincijos esąs. Sužinojęs, jog iš Kilikijos,

³⁵jis pasakė: „Aš tave apklausiu, kai atvyks tavo kaltintojai“. Ir liepė jį sergėti Erodo pretorijuje.