Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Apaštalų darbų 24 Bible Online

Apaštalų darbų 24 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Apaštalų darbų 24

¹Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas su keliais seniūnais ir advokatu Tertulu. Jie pateikė valdytojui kaltinimus prieš Paulių.

²Kai pastarasis buvo iškviestas, Tertulas pradėjo savo kaltinamąją kalbą: „Tavo dėka mes turime tikrą taiką ir daug pagerinimų tautai, įvestų tavo rūpesčiu.

³Mes, prakilnusis Feliksai, visuomet ir visur tai pripažįstame su didžiu dėkingumu.

⁴Nenorėdamas tavęs ilgiau gaišinti, prašau tave trumpai mūsų paklausyti su savo įprastu maloningumu.

⁵Mes nustatėme, kad šis žmogus tarsi maras kursto sumišimą viso pasaulio žydijoje ir yra nazariečių atskalos vadovas.

⁶Jis net mėgino išniekinti šventyklą. Štai kodėl mes jį suėmėme. [158]

⁸Iš jo galėsi pats išsiteirauti ir viską sužinoti apie mūsų kaltinimus“.

⁹Tiems žodžiams pritarė žydai, tvirtindami, jog taip esą iš tikrųjų.

¹⁰Valdytojui davus ženklą, Paulius atsakė: „Žinodamas tave jau daug metų esant šios tautos teisėju su pasitikėjimu mėginsiu ginti savo bylą.

¹¹Tau nesunku nustatyti jog prabėgo ne daugiau kaip dvylika dienų, kai aš atvykau į Jeruzalę kaip maldininkas.

¹²Nei šventykloje, nei sinagogose, nei mieste niekas manęs nematė su kuo nors besiginčijant ar telkiant minią.

¹³Jie negali įrodyti to, kuo dabar mane kaltina.

¹⁴Vis dėlto aš tau išpažįstu, jog tarnauju savo protėvių Dievui pagal Kelią, jų vadinamą atskala. Aš tikiu visa, kas parašyta Įstatyme ir Pranašuose.

¹⁵Kartu su jais turiu Dieve viltį, jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių.

¹⁶Todėl aš stengiuosi visuomet turėti gryną sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones.

¹⁷[159†]Aš po daugelio metų atkeliavau savo tautai atiduoti pašalpų ir paaukoti atnašų.

¹⁸Ta proga rado mane šventykloje apsivaliusį, be jokios minios ir be jokio triukšmo

¹⁹kai kurie Azijos žydai. Tai jiems reikėjo čia būti ir, jei ką turi prieš mane, kaltinti tavo akyse.

²⁰Pagaliau tegul ir šitie pasako, kokį nusikaltimą jie man įrodė teismo taryboje!

²¹Nebent tik žodžius, kuriuos šaukiau, stovėdamas tarp jų: [160†]‘Šiandien jūs mane teisiate už mirusiųjų prisikėlimą!’“

²²Feliksas, gerai nusimanydamas apie tą Kelią, atidėjo skundo svarstymą, sakydamas: „Kai atvyks tribūnas Lisijas, tuomet ir išsiaiškinsiu jūsų klausimą“.

²³Jis davė nurodymą šimtininkui sergėti Paulių, tačiau daryti lengvatų ir netrukdyti jo žmonėms teikti jam paslaugų.

²⁴Po kelių dienų Feliksas atėjo su savo žmona Druzila, kuri buvo žydė. Jis liepė pakviesti Paulių ir išklausė jo pasakojimo apie Kristaus Jėzaus tikėjimą.

²⁵Pauliui dėstant apie teisumą, susilaikymą ir būsimąjį teismą, Feliksas išsigando ir tarė: „Šiam kartui užtenka. Gali eiti. Kai bus metas, aš tave pasišauksiu“.

²⁶Be to, jis tikėjosi gauti iš Pauliaus pinigų. Todėl dažnokai jį kviesdavosi ir su juo kalbėdavosi.

²⁷Prabėgus dvejiems metams, Feliksą pakeitė įpėdinis Porcijus Festas. Norėdamas įsiteikti žydams, Feliksas paliko Paulių kalėjime.