Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Romiečiams 11 Bible Online

Romiečiams 11 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Romiečiams 11

¹Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą?! Jokiu būdu! Juk ir [69†]aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino genties.

²Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto yra numatęs. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Dievui Izraeliu:

³[70†]Viešpatie, jie išžudė tavo pranašus, išgriovė tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės?

⁴O kaip skamba Dievo atsakymas? [71†]Aš pasilaikiau dar septynis tūkstančius vyrų, kurių keliai nesulinko prieš Baalą.

⁵Taip pat ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis.

⁶Bet jei malonės, tai ne dėl darbų, antraip malonė nebebūtų malonė.

⁷Tai kaipgi? Izraelis nepasiekė to, ko buvo siekęs. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti užkietėjo,

⁸kaip parašyta: [72†] Dievas siuntė jiems svaigulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos.

⁹Ir Dovydas sako: [73†] Jų vaišių stalas tepavirsta spąstais, žabangais, suklupimo pinklėmis ir atpildu.

¹⁰ Tegul apspangsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą.

¹¹Tad aš klausiu: ar jie taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą pagonių tautoms atėjo išganymas, kad juos paimtų pavydas.

¹²Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius — pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų visuma?!

¹³Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę;

¹⁴galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.

¹⁵Juk jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikymą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?

¹⁶Jei pirmkepė duona šventa,[74] tai šventa ir tešla. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.

¹⁷Jeigu kai kurios šakos nulaužtos, o tu, laukinis alyvmedis, esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio sulčių dalininku,

¹⁸tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.

¹⁹Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas“?

²⁰Gerai! Jos netikėjimo nulaužtos, o tu stovi tikėjimu. Tad nesipuikuok, verčiau bijok!

²¹Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, tai kažin ar pagailės tavęs?

²²Įsižiūrėk į Dievo maloningumą ir griežtumą: nupuolusiems — griežtumas, o tau — Dievo maloningumas, jei laikysiesi jo maloningumo, antraip ir tu būsi iškirstas!

²³Bet ir anie, jei nepasiliks netikintys, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl priskiepyti.

²⁴Tad jeigu tu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai dar lengviau anie bus priskiepyti pagal prigimtį savajame alyvmedyje.

²⁵Kad jūs, broliai, per aukštai apie save nemanytumėte, pasakysiu jums paslaptį: dalis Izraelio tautos lieka užkietėjusi, kol įeis pagonių visuma,

²⁶o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: Iš Siono kalno [75†]ateis gelbėtojas ir nukreips nedorybes nuo Jokūbo.

²⁷ [76†] Ir tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes.

²⁸Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai, bet, žiūrint išrinkimo, jie numylėtiniai dėlei savųjų protėvių.

²⁹Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas — neatšaukiami.

³⁰Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą,

³¹taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo.

³²Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.

³³O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir [77†]nesusekami jo keliai!

³⁴ [78†] Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas?

³⁵ [79†] Arba kas jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?

³⁶ [80†]Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.