Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Romiečiams 2 Bible Online

Romiečiams 2 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Romiečiams 2

¹Taigi esi nepateisinamas, kad ir kas būtum, žmogau, kuris teisi kitus. Juk, [6†]teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi.

²O mes žinome, kad Dievas teisingai teisia tuos, kurie tokius nusikaltimus daro.

³Nejaugi manai, žmogau, teisdamas taip darančius ir pats taip pat darydamas, išvengsiąs Dievo teismo?!

⁴Kaipgi drįsti niekinti jo gerumo, pakantumo ir kantrumo lobius, nesuprasdamas, kad Dievo gerumas skatina tave atsiversti?

⁵Deja, savo užkietėjimu bei neatgailojančia širdimi pats sau kaupi rūstybę rūstybės dienai, kurią apsireikš Dievo teisingas teismas.

⁶[7†]Jis kiekvienam atmokės už jo darbus:

⁷tiems, kurie ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo, ištvermingai darydami gera, — amžinuoju gyvenimu,

⁸o išpuikėliams, kurie neklauso tiesos, bet yra pasidavę neteisumui, — pykčiu ir rūstybe.

⁹Sielvartas ir suspaudimas sielai kiekvieno žmogaus, kuris daro bloga, pirma žydo, paskui graiko.

¹⁰Ir šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui.

¹¹[8†]Juk Dievas nėra šališkas.

¹²Visi, kurie nusidėjo, neturėdami Įstatymo, pražus be Įstatymo, o visi, kurie nusidėjo, turėdami Įstatymą, bus nuteisti pagal Įstatymą.

¹³Teisūs Dievo akyse juk ne Įstatymo klausytojai; teisūs bus pripažinti Įstatymo vykdytojai.

¹⁴Kai jokio Įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo Įstatymo reikalavimus, tada jie, neturintys Įstatymo, patys sau yra įstatymas.

¹⁵Jie parodo, kad Įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą...

¹⁶Aną dieną Dievas per Kristų Jėzų teis žmonių paslaptis, kaip sako mano Evangelija.

¹⁷Štai tu vadiniesi žydas, pasikliauji Įstatymu ir giriesi Dievu.

¹⁸Tu pažįsti jo valią ir, Įstatymo pamokytas, išmanai, kas geriau.

¹⁹Esi įsitikinęs galįs būti aklųjų vadovas, švyturys tamsoje esantiems,

²⁰neišmanančių mokytojas, kūdikių auklėtojas, turįs Įstatyme išreikštą pažinimą bei tiesą.

²¹Tai kodėl gi, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs?! Kodėl, įkalbinėdamas nevogti, pats vagi?!

²²Skelbdamas nesvetimauti, pats svetimauji?! Bodėdamasis stabais, pats apiplėši šventoves?!

²³Giriesi Įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas Įstatymą?!

²⁴Juk dėl jūsų, kaip parašyta, [9†]piktžodžiauja Dievo vardui pagonys.

²⁵Apipjaustymas naudingas, jei vykdai Įstatymą. O jeigu esi Įstatymo laužytojas, iš apipjaustyto virsti neapipjaustytu.

²⁶Taigi, kai neapipjaustytas žmogus laikosi Įstatymo reikalavimų, argi jo neapipjaustymas nebus įskaitytas apipjaustymu?!

²⁷Taip kūniškai neapipjaustytas, bet vykdantis Įstatymą žmogus pasmerks tave, kuris laužai Įstatymą, turėdamas jo raidę ir apipjaustymą.

²⁸Ne tas yra tikras žydas, kuris viešai laikomas žydu, ir ne tas tikras apipjaustymas, kuris išoriškai atliktas kūne.

²⁹Tiktai tas yra žydas, kuris toksai viduje, ir tiktai [10†]tuomet yra apipjaustymas, kai širdis apipjaustyta dvasioje, o ne pagal raidę. Tokiam ir gyrius ne iš žmonių, bet iš Dievo.