Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Romiečiams 3 Bible Online

Romiečiams 3 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Romiečiams 3

¹Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?!

²Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėti Dievo žodžiai.

³O jei kai kurie tapo neištikimi? Ar jų neištikimybė panaikins Dievo ištikimybę?

⁴Nieku būdu! Dievas išlieka tiesakalbis, o kiekvienas žmogus — melagis, kaip parašyta: [11†] Kad tavo žodžiai būtų pripažinti teisūs, ir laimėtum, kai esi teisiamas.

⁵Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą, ką gi sakysime?! Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas?! Kalbu, kaip žmonėms įprasta.

⁶Nieku būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?!

⁷Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik skaidriau nušvito jo garbei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?!

⁸Gal jau imkime ir darykime bloga, kad išeitų gera, kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant?! Šitokie tikrai smerktini.

⁹Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę?! Visai ne! Juk jau esame apkaltinę ir žydus, ir pagonis, kad visi yra nuodėmės pavergti,

¹⁰kaip parašyta: [12†] Nėra teisaus, nėra nė vieno.

¹¹ Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.

¹² Visi nuklydo, visi nuėjo vėjais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!

¹³ [13†] Jų gerklė — atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių [14†]nuodai jų lūpose.

¹⁴ [15†] Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,

¹⁵ [16†] jų kojos eiklios kraują pralieti,

¹⁶ jų keliais skuba griovimas ir skurdas.

¹⁷ Jie nepažino taikos kelio,

¹⁸ [17†] ir jiems prieš akis nestovi Dievo baimė.

¹⁹O mes žinome, jog tai, ką sako Įstatymas, jis sako tiems, kurie pavaldūs Įstatymui, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,

²⁰nes Įstatymo darbais [18†]jo akivaizdoje nebus nuteisintas nė vienas žmogus. Per Įstatymą tik pažįstame nuodėmę.

²¹Bet dabar be Įstatymo pasireiškė Dievo teisumas, paliudytas Įstatymo ir Pranašų.

²²Tai Dievo teisumas, [19†]tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems tikintiesiems. Nėra jokio skirtumo,

²³nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės,

²⁴o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo.

²⁵Dievas jį paskyrė permaldavimo auka, jo kraujo galia veikiančia per tikėjimą. Jis norėjo parodyti savo teisingumą tuo, kad nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,

²⁶dieviškojo kantrumo laikais, ir norėjo parodyti savo teisingumą dabarties metu, pasirodydamas esąs teisus ir nuteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.

²⁷Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tikėjimo įstatymu.

²⁸Mes įsitikinę, kad žmogus nuteisinamas tikėjimu, be Įstatymo darbų.

²⁹Argi Dievas — tiktai žydų Dievas? Ar jis nėra ir pagonių?! Taip, ir pagonių,

³⁰nes [20†]tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą nuteisins apipjaustytus žydus ir per tikėjimą nuteisins neapipjaustytus pagonis.

³¹O gal tikėjimu mes panaikiname Įstatymą? Nieku būdu! Priešingai, mes Įstatymą patvirtiname.