Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Galatams 2 Bible Online

Galatams 2 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Galatams 2

¹Paskui, po keturiolikos metų, vėl [6†]nuvykau į Jeruzalę kartu su Barnabu, pasiėmęs ir Titą.

²Nuvykau, apreiškimo paskatintas ir jiems išdėsčiau Evangeliją, kurią skelbiu pagonims, atskirai išsiaiškindamas su įžymesniais asmenimis, kad kartais nebėgčiau [7] ar nebūčiau bėgęs veltui.

³Jie nevertė apsipjaustyti nė mano palydovo Tito, kuris buvo graikas.

⁴Tačiau įsibrovėliams, netikriems broliams, tykojusiems pagrobti mūsų laisvę, kurią mes turime Kristuje Jėzuje, ir norėjusiems mus pavergti,

⁵jiems mes nė valandėlei nepasidavėme, kad Evangelijos tiesa pasiliktų su jumis.

⁶O dėl įžymesniųjų asmenų — kokie jie buvo kadaise man nesvarbu, nes [8†]Dievas nėra žmonėms šališkas, — tai man įžymesnieji asmenys nieko nepridėjo.

⁷Atvirkščiai, jie įsitikino, jog man patikėta skelbti Evangeliją neapipjaustytiesiems kaip Petrui — žydams,

⁸nes tas pats, kuris paskyrė Petrą apipjaustytųjų apaštalu, paskyrė mane pagonių apaštalu.

⁹Pripažindami man suteiktą malonę, Jokūbas, Kefas ir Jonas, laikomi šulais, padavė man ir Barnabui dešines draugystės ženklan, kad mes eitume pas pagonis, o jie — pas žydus;

¹⁰tik turėjome prisiminti jų vargšus, o aš ir stengiausi tai daryti.

¹¹Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis buvo peiktinas.

¹²Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgydavo su pagonimis, bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir ėmė jų vengti, bijodamas apipjaustytųjų.

¹³Kartu su juo veidmainiavo ir kiti žydai, net Barnabas pasidavė jų veidmainystei.

¹⁴Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, aš pasakiau Kefui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis laikytis žydų papročių?“

¹⁵Mes gimimo žydai ir ne pagonių kilmės nusidėjėliai,

¹⁶tačiau žinome, jog žmogus [9†]nuteisinamas ne Įstatymo darbais, o tik [10†]tikėjimu į Jėzų Kristų. Taigi mes įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume nuteisinti Kristaus tikėjimu, o ne Įstatymo darbais, nes Įstatymo darbais nebus nuteisintas nė vienas žmogus.

¹⁷Ieškant mums nuteisinimo Kristuje, paaiškėjo, kad patys esame nusidėjėliai. Ar dėl to Kristus yra nuodėmės tarnas? Nieku būdu!

¹⁸Bet jeigu aš vėl atstatau, ką buvau išgriovęs, tai pasirodau esąs nusikaltėlis.

¹⁹Aš Įstatymu numiriau Įstatymui, kad gyvenčiau Dievui. Esu nukryžiuotas kartu su Kristumi.

²⁰Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.

²¹Aš neatmetu Dievo malonės, nes jei teisumas įgyjamas Įstatymu, tai Kristus numirė veltui.