Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Galatams 3 Bible Online

Galatams 3 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Galatams 3

¹O neprotingi galatai! Kas apkerėjo jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas nukryžiuotasis Jėzus Kristus?

²Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią Įstatymo darbais, ar įtikėdami, ką išgirdote?

³Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu?

⁴Argi tiek daug esate iškentėję veltui? O, iš tiesų būtų veltui!..

⁵Ar tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro dėl jūsų Įstatymo darbų, ar dėl to, kad įtikėjote, ką išgirdote?

⁶Taip Abraomas [11†]patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.

⁷[12†]Taigi supraskite, kad Abraomo vaikai yra tie, kurie tiki.

⁸Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu nuteisina pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui gerąją naujieną: [13†]Tavyje bus palaimintos visos tautos.

⁹Taip tikintys žmonės susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu.

¹⁰Visiems, kurie remiasi Įstatymo darbais, gresia prakeikimas. Parašyta: [14†]Prakeiktas kiekvienas, kas ištikimai nesilaiko visų dalykų, surašytų Įstatymo knygoje, ir jų nevykdo.

¹¹Kad Įstatymu niekas nenuteisinamas Dievo akyse, aišku, nes [15†]teisusis gyvens tikėjimu.

¹²O Įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, nes [16†]kas juos vykdo, tas gyvens jais.

¹³Kristus mus atpirko iš Įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: [17†]Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio.

¹⁴Šitaip įvyko idant per Kristų Jėzų pagonims atitektų Abraomo palaiminimas, ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią.

¹⁵Broliai, aš kalbu, kaip įprasta žmonėse: net žmogaus teisėto testamento niekas negali atmesti ar papildyti!

¹⁶Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo ainijai. Nėra pasakyta „ir ainiams“, ne daugiskaita, bet kaip apie vieną: [18†]ir tavo ainijai,[19] tai yra Kristui.

¹⁷Aš noriu pasakyti: Dievo patvirtinto testamento negali panaikinti po [20†]keturių šimtų trisdešimt metų atsiradęs Įstatymas, ir jis negali pažado paversti niekais.

¹⁸[21†]Jei paveldėjimas būtų iš Įstatymo, tai negalėtų būti iš pažado. O Dievas dovanojo jį Abraomui pažadu.

¹⁹Tad kam gi reikalingas Įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam skirtas pažadas; Įstatymas buvo angelų įsakytas per tarpininką.

²⁰Tarpininko nebūna, kur yra vienas, o Dievas tėra vienas.

²¹Tad gal Įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas Įstatymas, galintis teikti gyvybę, tai iš tikrųjų teisumas eitų iš Įstatymo.

²²Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo į Jėzų Kristų tektų tiems, kurie tiki.

²³Prieš ateinant tikėjimui, mes buvome įkalinti ir sergimi Įstatymo, kol apsireikš tikėjimas.

²⁴Taigi Įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad mes būtume tikėjimu nuteisinti.

²⁵Tikėjimui atėjus, mes jau nesame auklėtojo globoje.

²⁶Juk jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje.

²⁷Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.

²⁸Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!

²⁹O jei priklausote Kristui, tai esate ir [22†]Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą.