Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Galatams 4 Bible Online

Galatams 4 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Galatams 4

¹Dar pasakysiu: kol paveldėtojas nepilnametis, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visa ko šeimininkas;

²jis esti globėjų ir prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.

³Taip buvo ir mums: kol buvome nepilnamečiai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.

⁴Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų Įstatymui,

⁵kad atpirktų esančius Įstatymo valdžioje [23†]ir kad mes įgytume įsūnystę.

⁶Taigi jūs esate įsūniai; Dievas atsiuntė į mūsų [24] širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“

⁷Tad tu jau nebe vergas, bet įsūnis, o jeigu įsūnis, tai Dievo valia esi ir paveldėtojas.

⁸Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro jokie dievai.

⁹Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, kaipgi jūs galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!

¹⁰Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų...

¹¹Aš tikrai baiminuosi dėl jūsų: kad kartais nebūčiau veltui triūsęs jūsų labui.

¹²Tapkite tokie kaip aš, nes ir aš esu tapęs toks kaip jūs. Maldauju jus, broliai! Jūs nesate manęs įžeidę.

¹³Jūs žinote, kad pirmą kartą jums paskelbiau gerąją naujieną sirgdamas.

¹⁴Mano kūno negalia buvo jums išmėginimas, bet jūs jo nepaniekinote ir neatmetėte, o mane priėmėte kaip Dievo pasiuntinį, kaip patį Kristų Jėzų.

¹⁵Kurgi dabar tas jūsų džiaugsmingasis priėmimas? Juk aš galiu paliudyti, kad įmanydami jūs būtumėte išsilupę akis ir atidavę man.

¹⁶Nejau tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?!

¹⁷Anie jus vilioja ne kilniais sumetimais. Jie norėtų jus atitraukti, kad prisirištumėte prie jų.

¹⁸Gražu patirti taurų prisirišimą visada, o ne vien kai esu pas jus,

¹⁹mano vaikeliai, kuriuos aš ir vėl su skausmu gimdau, kol jumyse išryškės Kristaus atvaizdas.

²⁰Aš norėčiau būti dabar pas jus, kad žinočiau, kaip prabilti, nes neišmanau, ką man su jumis daryti.

²¹Pasakykite man jūs, norintys būti Įstatymo valdžioje, ar negirdite Įstatymo?

²²Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: [25†]vieną iš vergės, [26†]kitą iš laisvosios.

²³Bet vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios — dėl pažado.

²⁴Tai pasakyta perkeltine prasme: tiedvi moterys — tai dvi Sandoros. Viena prie Sinajaus kalno sudaryta, gimdanti vergystei; ją reiškia Hagara.

²⁵Hagara — tai Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, nes šioji vergauja su savo vaikais.

²⁶Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina,

²⁷nes parašyta: [27†] Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Juk apleistoji turi daug vaikų, daugiau negu turinčioji vyrą.

²⁸Jūs, broliai, esate pažado vaikai nelyginant Izaokas.

²⁹Bet kaip tada gimusis pagal kūną [28†]persekiojo gimusį pagal dvasią, taip ir dabar.

³⁰O ką gi sako Raštas? — [29†]Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi.

³¹Štai kodėl, broliai, mes esame ne vergės vaikai, bet laisvosios.