Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jozuės 13 Bible Online

Jozuės 13 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jozuės 13

¹Jozuė paseno ir sulaukė senyvo amžiaus. VIEŠPATS tarė jam: „Pasenai ir sulaukei senyvo amžiaus, bet dar yra likę labai daug žemės, kuri turi būti paveldėta.

²Štai žemė, kuri dar nepaveldėta: visos filistinų ir gešūriečių sritys,

³žemė nuo Šihoro į rytus nuo Egipto iki ribos Ekrono šiaurėje, laikoma kanaaniečių žeme, nors ji valdoma penkių filistinų valdovų, būtent Gazos, Ašdodo, Aškelono, Gato ir Ekrono, taip pat avų sritys

⁴pietuose, be to, visas kanaaniečių kraštas nuo sidoniečių Mearos iki Afeko prie amoritų ribos,

⁵gebaliečių kraštas su visu Libanu nuo Baal Gado Hermono kalno papėdėje iki Lebo Hamato rytuose

⁶su visais aukštumų gyventojais nuo Libano iki Misrefot Maimų, būtent su visais sidoniečiais. Aš pats tas tautas išvarysiu prieš izraelitams ateinant, tau reikės tik [28†]padalyti jų žemes Izraeliui burtų keliu, kaip esu tau įsakęs.

⁷Dabar padalyk šią žemę kaip paveldą devynioms giminėms ir pusei Manaso giminės“.

⁸ [29†]Rubeno ir Gado giminės su kita Manaso giminės puse jau buvo gavę paveldą, kurį Mozė davė jiems Užjordanėje, rytų pusėje. Dievo tarnas Mozė jiems davė paveldą:

⁹Aroerą ant Arnono slėnio kranto ir miestą pačiame slėnyje, visą plokščiakalnį nuo Medebos iki pat Dibono,

¹⁰visus miestus amoritų karaliaus Sihono, viešpatavusio Hešbone, iki pat Amono ribos,

¹¹be to, Gileadą ir visas gešūriečių bei maakų žemes, visą Hermono kalną ir visą Bašaną iki pat Salchos —

¹²visą karalystę Ogo, valdžiusio Bašaną iš Aštaroto ir Edrėjo. (Jis buvo paskutinis išlikęs refajas). Mozė nugalėjo juos ir išvarė.

¹³Bet gešūriečių ir maakų izraelitai neišvarė; Gešūras ir Maakatas išliko Izraelyje iki šios dienos.

¹⁴ [30†]Tik Levio giminei Mozė nedavė paveldo, nes ugninės atnašos VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, yra jų paveldas, kaip [VIEŠPATS] yra sakęs.[31]

¹⁵Mozė davė paveldą Rubeno giminei pagal jos kiltis.

¹⁶Jų žemė buvo nuo Aroero ant Arnono slėnio kranto bei miesto pačiame slėnyje iki Medebos — visas plokščiakalnis

¹⁷su Hešbonu ir visais jam pavaldžiais plokščiakalnio miestais: Dibonu, Bamot Baalu, Bet Baal Meonu,

¹⁸Jahacu, Kedemotais, Mefaatu,

¹⁹Kirjataimais, Sibma, Ceret Šaharu ant kalvos slėnyje,

²⁰Bet Peoru ant Pisgos šlaitų ir Bet Ješimotais,

²¹taigi visus miestus, esančius plokščiakalnyje ir visą karalystę amoritų karaliaus Sihono, viešpatavusio Hešbone. (Mozė nugalėjo jį ir Midjano vadus — Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą, Sihono didžiūnus, įsikūrusius krašte.

²²Beoro sūnų žynį Bileamą izraelitai nužudė kalaviju drauge su kitais.)

²³Rubeno giminės riba buvo Jordanas ir jo krantai. Tie miestai ir jiems pavaldžios gyvenvietės buvo Rubeno žmonių paveldas pagal jų kiltis.

²⁴Mozė davė paveldą ir Gado giminei pagal jos kiltis.

²⁵Jų žemė buvo Jazeras, visi Gileado miestai, pusė Amono krašto iki Aroero priešais Rabą

²⁶nuo Hešbono iki Ramat Micpės bei Betonimų ir nuo Mahanaimų iki Debyro žemės,

²⁷o Slėnyje — Bet Haramas, Bet Nimra, Sukotai ir Cafonas, likusioji Hešbono karaliaus Sihono karalystės dalis — Jordanas ir jo krantai iki pat žemutinio Kinereto jūros pakraščio rytų pusėje anapus Jordano.

²⁸Tie miestai ir jiems pavaldžios gyvenvietės buvo Gado giminės paveldas pagal jos kiltis.

²⁹Mozė davė paveldą ir pusei Manaso giminės. Jis buvo paskirstytas pagal jos kiltis.

³⁰Jų žemė apėmė Mahanaimus, visą Bašaną — visą Bašano karaliaus Ogo karalystę — ir visas Jayro gyvenvietes Bašane, šešiasdešimt miestų.

³¹Pusė Gileado, įskaitant Aštarotą ir Edrėją — karališkuosius Ogo miestus Bašane, — priklauso Manaso sūnaus Machyro palikuonims, pusei Machyro palikuonių pagal jų kiltis.

³²Taigi tokios yra paveldo dalys, kurias Mozė padalijo, būdamas Moabo lygumose, Užjordanėje į rytus nuo Jericho.

³³[32†]Tačiau Levio giminei Mozė paveldo nedavė; pats VIEŠPATS, Izraelio Dievas, yra jų paveldas, kaip [VIEŠPATS] yra sakęs.