Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jozuės 17 Bible Online

Jozuės 17 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jozuės 17

¹O štai paveldo dalis, burtų keliu atitekusi Manaso kaip Juozapo pirmagimio giminei. Kadangi Manaso pirmagimis ir Gileado tėvas Machyras buvo narsus galiūnas, jam paveldu paskirtas Gileadas ir Bašanas.

²Ir kitiems Manaso giminės žmonėms buvo paskirtos paveldo dalys pagal jų kiltis — Abiezero, Heleko, Asrielio, Šechemo, Hefero ir Šemidos palikuonims. Tai Juozapo sūnaus Manaso vyriškieji palikuonys.

³O Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado sūnaus Hefero sūnus Celofhadas neturėjo sūnų, tik dukteris. Dukterų vardai buvo Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca.

⁴Jos atėjo pas kunigą Eleazarą, Nūno sūnų Jozuę ir vadus pasakyti: [42†]„VIEŠPATS įsakė Mozei duoti mums paveldą tarp mūsų vyriškų giminaičių“. Tad VIEŠPATIES įsakymu jis davė joms paveldą tarp jų tėvo giminaičių.

⁵Vadinasi, Manasui atiteko dešimt dalių, be Gileado ir Bašano krašto Užjordanėje,

⁶nes Manaso dukterys gavo paveldą su jo sūnumis. Gileado kraštas buvo atiduotas kaip paveldas kitiems Manaso giminės žmonėms.

⁷Manaso riba ėjo nuo Ašero į Michmetatą, netoli Sichemo. Iš ten riba ėjo dešinėn En Tapuacho gyventojų link.

⁸(Tapuacho sritis priklausė Manasui, bet Tapuachas ant Manaso ribos priklausė Efraimo žmonėms.)

⁹Toliau riba ėjo, leisdamasi į Kanos slėnį. Miestai į pietus nuo slėnio priklausė Efraimui kaip jo valdos tarp Manaso miestų. Manaso riba ėjo į šiaurę nuo slėnio ir baigėsi prie Jūros.

¹⁰Vadinasi, žemė pietų pusėje priklausė Efraimui, šiaurės pusėje — Manasui, o Jūra buvo riba. Ši žemė šiaurėje ribojasi su Ašeru, o rytuose su Isacharu.

¹¹Isacharo ir Ašero žemėje Manasas turėjo Bet Šeaną ir jam pavaldžias gyvenvietes, Ibleamą ir jam pavaldžias gyvenvietes, Doro gyventojus ir jam pavaldžias gyvenvietes, En Doro gyventojus ir jam pavaldžias gyvenvietes, Taanacho gyventojus ir jam pavaldžias gyvenvietes bei Megido gyventojus ir jam pavaldžias gyvenvietes. (Tretysis Doras yra Nafetas.)

¹²[43†]Bet Manaso žmonės šių miestų paveldėti neįstengė, ir kanaaniečiai liko tame krašte toliau gyventi.

¹³Tapę stiprūs, izraelitai privertė kanaaniečius eiti lažą, bet visiškai jų neišvarė.

¹⁴Juozapo giminės žmonės skundėsi Jozuei, sakydami: „Kodėl mums davei tik vieną burtų metimą ir vieną dalį kaip paveldą, nors ir matai, kad esame gausi tauta, kurią VIEŠPATS visą laiką laimino?“ —

¹⁵„Jei esate gausi tauta, — atsakė jiems Jozuė, — eikite į miškingąsias aukštumas ir išsikirskite sau sritį perizų ir refajų žemėje, jeigu matote, kad Efraimo aukštumos jums per ankštos“.

¹⁶Bet Juozapo giminės žmonės tikino: „Mūsų aukštumų žemės mums neužtenka! Be to, visi kanaaniečiai, gyvenantys lygumoje, tiek Bet Šeane ir jam pavaldžiose gyvenvietėse, tiek Jezreelio slėnyje, turi geležinius kovos vežimus!“

¹⁷Todėl Jozuė pareiškė Juozapo namams — Efraimui ir Manasui: „Esate iš tikrųjų gausi tauta, turinti didelę jėgą. Jums vienos dalies tikrai negana.

¹⁸Aukštumų sritis bus jūsų. Tiesa, ten dabar miškai, bet išsikirsite ir visą paveldėsite. Jūs ir kanaaniečius išvarysite, nors jie turi geležinius kovos vežimus ir yra stiprūs“.