Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Hebrajams 10 Bible Online

Hebrajams 10 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Hebrajams 10

¹Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekuomet negali tomis pačiomis atnašomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, tobulų padaryti tų, kurie artinasi prie Dievo.

²Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nusikaltimo?

³Priešingai, jos metai iš metų primena nuodėmes.

⁴Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.

⁵Todėl ateidamas į pasaulį jis byloja: [63†] Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną.

⁶ Tau nepatiko deginamosios aukos ir aukojimai už nuodėmes.

⁷ Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos ritinyje apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!

⁸Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmes tu nebenori, nemėgsti — o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, —

⁹paskui jis paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios. Jis panaikina viena, idant nustatytų kita.

¹⁰Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.

¹¹ [64†]Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių.

¹²O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams [65†]atsisėdo Dievo dešinėje

¹³laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų.

¹⁴Vienintele atnaša jis šventinamuosius padarė tobulus amžiams.

¹⁵Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:

¹⁶ [66†] Štai Sandora, kurią aš su jais sudarysiu praslinkus anoms dienoms, — sako Viešpats: — Aš duosiu savo įstatymus jų širdims ir juos įrašysiu jų mintyse,

¹⁷ ir [67†] daugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių nei jų nedorybių.

¹⁸O kur jos atleistos, ten nebereikia aukos už nuodėmes.

¹⁹Taigi, broliai, dėl Jėzaus kraujo įgavę pasitikėjimo įžengti į šventovę

²⁰nauju ir gyvu keliu, jo atvertu mums pro uždangą, tai yra per jo kūną,

²¹turėdami didį kunigą Dievo Namams,

²²ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, [68†]apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!

²³Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus;

²⁴sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.

²⁵Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną.

²⁶O jeigu gavę aiškų tiesos pažinimą, mes sąmoningai darome nuodėmes, tuomet jokios aukos už nuodėmes nebelieka,

²⁷ir tėra kažkoks baisus laukimas teismo ir [69†]naikinančios ugnies, kuri praris priešininkus.

²⁸[70†]Kas pamina Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trim liudytojams paliudijus.

²⁹Tik pagalvokite, kokios dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypia Dievo Sūnų, išniekina [71†]Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidžia malonės Dvasią!

³⁰Juk žinome, kas yra pasakęs: [72†] Mano kerštas, ir aš atsilyginsiu. Ir vėl: [73†] Viešpats teis savo tautą.

³¹Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!

³²Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžią kentėjimų kovą,

³³tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami.

³⁴Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį.

³⁵Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!

³⁶Taip, reikia jums ištvermės, kad įvykdę Dievo valią gautumėte, kas pažadėta.

³⁷ [74†] Juk dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks.

³⁸ [75†] Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir jeigu jis bailiai pasitrauktų, mano siela juo nebesigėrės.

³⁹Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas.