Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Apreiškimo Jonui 19 Bible Online

Apreiškimo Jonui 19 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Apreiškimo Jonui 19

¹Paskui aš girdėjau danguje skardžius balsus tarsi didžiulės minios, skelbiančios: „Aleliuja! Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui,

²nes tikri ir teisingi jo nuosprendžiai! Jis nuteisė didžiąją ištvirkėlę, kuri sugadino žemę savo ištvirkavimu; [191†]jis atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis“.

³Ir dar kartą jie skelbė: „Aleliuja! [192†]Jos dūmai rūks per amžių amžius!“

⁴Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: „Amen. Aleliuja!“

⁵O nuo sosto nuskambėjo balsas: „Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai, [193†]visi, kurie jo bijote, maži ir dideli!“

⁶Vėl aš išgirdau tarsi gausingos minios [194†]balsą, lyg didelių vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, skelbiant: „Aleliuja! Užviešpatavo [195†]mūsų Viešpats Dievas, Visagalis.

⁷Džiūgaukime ir linksminkimės, ir teikime jam garbę, nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi!

⁸Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe; o ta drobė — tai šventųjų teisūs darbai“.

⁹Ir sako man [angelas]: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio [196†]vestuvių pokylį’“. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“

¹⁰Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis įspėjo: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie laikosi Jėzaus liudijimo. Dievą garbink! O Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia“.

¹¹Aš išvydau [197†]atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu [198†]Ištikimasis ir Teisusis; jis teisingai teisia ir kovoja.

¹²[199†]Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant jo galvos daug diademų ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik jis pats.

¹³Jis apsirengęs krauju permirkusiu drabužiu, ir jo vardas — Dievo Žodis.

¹⁴Jį lydėjo dangaus galybių pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais.

¹⁵Iš raitelio burnos ėjo dviašmenis kalavijas, kuriuo jis ištiks tautas. Ir [200†]jis valdys jas geležine lazda. [201†]Jis mina Visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą.

¹⁶Ant jo drabužio ir ant strėnų [202] užrašytas vardas: „Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats“.

¹⁷Aš regėjau angelą, stovintį saulėje. [203†]Jis garsiai šaukė, kviesdamas visus paukščius, skrendančius dangaus viduriu: „Skriskite šen, į didįjį Dievo pokylį,

¹⁸ir leskite kūnus karalių, karo vadų, galiūnų, žirgų, raitelių, visų laisvųjų ir vergų, didelių ir mažų!“

¹⁹Tuomet aš išvydau žvėrį ir žemės karalius bei jų kariuomenes, susirinkusias kovoti su raiteliu ir jo kariuomene.

²⁰[204†]Žvėris buvo sugautas, o kartu su juo netikrasis pranašas, jo akyse daręs stebuklus ir jais klaidinęs žmones, kurie buvo priėmę žvėries ženklą ir garbino jo atvaizdą. Juodu gyvi buvo įmesti į ugnies ežerą su degančia siera.

²¹Visus kitus išžudė raitelis kalaviju, einančiu iš burnos. Ir visi paukščiai prisilesė jų lavonų.