Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Apreiškimo Jonui 21 Bible Online

Apreiškimo Jonui 21 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Apreiškimo Jonui 21

¹Aš regėjau [211†]naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko, ir jūros taip pat nebeliko.

²Ir aš išvydau [212†]šventąjį miestą — [213†]naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išpuošta [214†]kaip nuotaka savo sužadėtiniui.

³Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „ [215†]Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais.

⁴[216†]Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, [217†]nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“.

⁵O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ Ir sako: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri“.

⁶Ir jis man atsakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. [218†]Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio.

⁷Tai paveldės nugalėtojas, ir [219†]aš būsiu jam Dievas, o jis bus man sūnus.

⁸O bailiams, neištikimiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis“.

⁹Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, pilnus septynių paskutinių negandų, ir tarė man: „Eikš, parodysiu tau jaunąją, Avinėlio sužadėtinę“.

¹⁰Ir [220†]nunešė mane dvasioje ant didelio ir aukšto kalno, ir parodė man šventąjį miestą, Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus, nuo Dievo,

¹¹žėrinčią Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas.

¹²Ji apjuosta dideliu, aukštu mūru su [221†]dvylika vartų, o ant vartų dvylika angelų ir užrašyti dvylikos Izraelio giminių vardai.

¹³Nuo saulėtekio pusės treji vartai, nuo žiemių treji vartai, nuo pietų treji vartai ir nuo saulėlydžio treji vartai.

¹⁴Miesto mūrai turi dvylika pamatų, ant kurių užrašyti dvylikos Avinėlio apaštalų vardai.

¹⁵ [222†]Kalbantysis su manimi turėjo aukso mastą išmatuoti miestui, jo vartams ir mūrams.

¹⁶Miestas išdėstytas keturkampiu; jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo miestą mastu ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo ilgis, plotis ir aukštis lygūs.

¹⁷Jis išmatavo jo mūrą ir rado šimtą keturiasdešimt uolekčių žmonių mastu, kurį vartojo ir angelas.

¹⁸[223†]Jo mūras sukrautas iš jaspio, o pats miestas iš gryno aukso, panašaus į tyrą stiklą.

¹⁹Miesto mūrų pamatai papuošti visokiais brangakmeniais. Pirmas pamatas yra jaspio, antras safyro, trečias chalcedono, ketvirtas smaragdo,

²⁰penktas sardonikso, šeštas sardžio, septintas chrizolito, aštuntas berilio, devintas topazo, dešimtas chrizoprazo, vienuoliktas hiacinto, dvyliktas ametisto.

²¹Dvylika vartų — dvylika perlų, kiekvieni vartai iš vieno perlo. Ir miesto gatvės — grynas auksas, tarsi vaiskus stiklas.

²²Bet aš jame nemačiau šventyklos, nes Viešpats, visagalis Dievas, ir Avinėlis yra jo šventykla.

²³[224†]Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis.

²⁴[225†]Tautos vaikščios jo šviesoje, ir žemės karaliai atsineš į jį savo puošnumą.

²⁵[226†]Jo vartai nebus uždaromi dieną, nes tenai nebus nakties,

²⁶ir į jį bus sugabenti tautų lobiai ir brangenybės.

²⁷Bet [227†]ten niekada nepateks kas netyra, joks nešvankėlis ar melagis, o tiktai tie, kurie įrašyti Avinėlio gyvenimo knygoje.