Read Biblija arba Šventasis Raštas Jobo 36 Bible Online

Jobo 36 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Jobo 36

¹Paskui Elihuvas tęsė kalbą sakydamas:

²„Pakęsk mane dar šiek tiek, pamokysiu tave, nes dar turiu šį tą pasakyti Dievo vardu.

³Savo žinojimą atsinešu iš toli ir pateisinsiu savo Kūrėją.

⁴Iš tikrųjų mano žodžiai — ne melas; prieš save matote žmogų, kuris tikrai žino.

⁵Štai Dievas yra galingas, bet neniekina nė vieno; jis galingos jėgos ir širdies.

⁶Nedorėliui gyventi jis neleidžia, bet kenčiantiems yra teisingas.

⁷Nuo teisiųjų jis nenugręžia akių, į sostą su karaliais juos amžiams sodina ir išaukština juos.

⁸Įsipainiojusiems į grandines ir skausmo pinklių pagautiems

⁹jis parodo, ką jie padarė — ir kaip nusikalto įžūliai pasielgę.

¹⁰Jis atveria jų ausis perspėjimo žodžiui, įsako jiems gręžtis nuo pikta.

¹¹Jeigu paklauso ir jam tarnauja, savo dienas jie užbaigia laimingai ir savo metus prabangiai.

¹²Bet jei nepaklauso, žūva nuo kalavijo ir miršta nieko nesuvokę.

¹³Nedorieji tik tūžta širdyje, kai jis ištinka juos, ir pagalbos nesišaukia.

¹⁴Jie miršta dar savo jaunystėje, baigdami gyvenimą tarp apeigoms skirtų kekšių[15].

¹⁵Bet kenčiantįjį Dievas išgelbsti per jo kančią ir jo ausį atveria per nelaimę.

¹⁶Ir tave jis viliojo iš nežinios nasrų į erdvią vietą, kur niekas nevaržo, o stalas nukrautas geriausiais valgiais.

¹⁷Bet jei tu spręsi kaip nedorėlis, patį tave ištiks teismas ir teisingumas.

¹⁸Saugokis, kad nebūtum pertekliaus suviliotas ir kyšių dydis tavęs neišvestų iš kelio.

¹⁹Argi ištikus bėdai tau padės tavo turtai ir visos galingos pastangos?

²⁰Nelauk, kad ateitų naktis, kai tautos staiga pranyks.

²¹Saugokis, kad nesigręžtum į pikta! Juk dėl to turėjai kentėti skausmą.

²²Atmink, kokia didinga Dievo galybė! Kas gali taip pamokyti, kaip daro jis?

²³Kas gali pasakyti Dievui, kaip elgtis, arba prikišti jam: ‘Tu neteisingai pasielgei’?

²⁴Atmink, kad turi̇̀ šlovinti jo darbus, apie kuriuos mirtingieji giedojo giesmes.

²⁵Visa žmonija mato Dievo darbus, kiekvienas žvelgia į jį iš toli.

²⁶Iš tikrųjų Dievas — didis, ir viršija mūsų pažinimą; jo metų skaičius neištiriamas.

²⁷Juk savo buveinėje jis sukuria vandens lašus, ir iš gausybės jie susiburia į lietų,

²⁸kurį debesys gausiai išlieja ant mirtingųjų.

²⁹Ar gali kas suprasti debesų išskleidimą ir perkūno griausmus iš jo buveinės?

³⁰Štai jis žaibuoja per visą padangę, jūros gelmės yra jo sostas.

³¹Juk taip jis maitina[16] tautas ir parūpina apsčiai maisto.

³²Savo rankose jis laiko žaibą, nurodo jam, kur trenkti.

³³Už jį kalba jo perkūnija ir uždega pyktį dėl nedorybės.