Read Biblija arba Šventasis Raštas Jobo 39 Bible Online

Jobo 39 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Jobo 39

¹Ar tu žinai metą, kada kalnų ožkos ožkuojasi, ar stebi̇̀, kai stirnos vaikuojasi?

²Ar gali̇̀ suskaičiuoti, kiek mėnesių jos turi išnešioti, ar nustatai joms vados metą?

³Jos susiriečia, kad galėtų išeiti jų jaunikliai, ir atveda juos.

⁴Sustiprėja jų jaunikliai, užauga po atviru dangumi, išeina ir pas jas nebegrįžta.

⁵Kas paleido laukinį asilą, kas atrišo jam pančius?

⁶Aš padariau dykumą jo namais, druskingąsias žemes jo buveine.

⁷Iš miesto sąmyšio jis šaiposi ir varovo šauksmų negirdi.

⁸Klajoja po kalnus tarsi po savo ganyklą ir susiieško ėsti, kas žalia.

⁹Argi laukinis jautis sutiktų tau tarnauti, ar praleistų jis naktį prie tavo ėdžių?

¹⁰Argi galėtumei pririšti jį virvėmis prie vagos, ar jis tau suakėtų tavo slėnius?

¹¹Argi pasitikėsi juo dėl jo didelės jėgos ir pavesi jam sunkų triūsą?

¹²Argi esi tikras, kad jis sugrįš ir parneš javus į tavo klojimą?

¹³Stručio sparnai smagiai plazdena, bet jie neturi plunksnų.

¹⁴Jis palieka savo kiaušinius žemėje ir leidžia smiltims juos šildyti,

¹⁵užmiršęs, kad koja gali juos sumindžioti ar laukinis žvėris sutrypti.

¹⁶Savo jauniklius jis šiurkščiai atstumia, tarsi būtų ne jo, ir nesijaudina, kad jo pastangos buvo bergždžios.

¹⁷Juk Dievas padarė jį kvailą ir nedavė jam supratimo.

¹⁸Tačiau kai išskleidęs sparnus jis leidžiasi bėgti, padaro gėdą žirgui ir raiteliui.

¹⁹Argi tu teiki žirgui stiprybę, ar tu apdengei sprandą jam karčiais?

²⁰Argi tu šokdini jį kaip žiogą ir gąsdini žmones jo piktu prunkštimu?

²¹Kanopa noriai jis kasa slėnio žemę, visa savo stiprybe verždamasis į mūšį.

²²Iš baimės jis tyčiojasi, jis nebūgštauja, nešoka į šalį nuo kalavijo.

²³Ant jo barška strėlinė, blizga iešmas ir ietis.

²⁴Virpėdamas iš nekantrumo, jis šuoliuoja; išgirdęs rago gausmą, nustovėti negali.

²⁵Kiekvienąkart ragui gaudžiant jis prunkščia: ‘Aha!’ Iš tolo jis girdi mūšį, vadų įsakymus ir karių šauksmus.

²⁶Argi iš tavęs išmoko sakalas skraidyti ir išskleisti sparnus pietų link?

²⁷Argi tavo įsakymu erelis sklando ir aukštai suka lizdą?

²⁸Ant uolos jis gyvena, stačios uolos tvirtovėje įsikuria.

²⁹Iš ten jis žvalgosi grobio; jo akys mato laimikį iš tolo.

³⁰Jo jaunikliai gurkia kraują; kur yra užmuštųjų, ten ir jis“.