Read Biblija arba Šventasis Raštas Psalmynas 139 Bible Online

Psalmynas 139 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Psalmynas 139

¹Choro vadovui. Dovydo psalmė. VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti.

²Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, iš tolo supranti mano mintis.

³Stebi mano žingsnius ir mano poilsį, pažįsti visus mano kelius.

⁴Nespėjus mano liežuviui žodį ištarti, tu, VIEŠPATIE, jį jau žinai.

⁵Iš visų pusių apsiauti mane, savo ranka lieti mane.

⁶Tavo pažinimas man per nuostabus, per gilus, aš negaliu jo pasiekti.

⁷Kurgi galėčiau pabėgti nuo tavo dvasios ar atsitolinti nuo tavo Artumo?

⁸Jei į dangų užžengčiau, tu esi ten, jei Šeole pasikločiau guolį, tu esi ten.

⁹Jei įgyčiau aušros sparnus ir įsikurčiau prie tolimųjų jūros pakraščių,

¹⁰net ten mane vedžios tavo ranka ir tvirtai laikys tavo dešinė.

¹¹Jei sakyčiau: „Tamsa tikrai mane paslėps ir naktimi man taps šviesa“, —

¹²tai tau ir pati tamsa nėra tamsi, ir naktis šviečia kaip diena. Tamsa ir šviesa tau tas pat.

¹³Juk tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose.

¹⁴Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau.

¹⁵Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse;

¹⁶tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi.

¹⁷Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug!

¹⁸Mėginu jas suskaičiuoti, bet jų daugiau negu smėlio grūdelių, ir net visàs suskaičiavęs, vis tiek su tavimi tebebūčiau.

¹⁹O Dieve, kad tu sunaikintum nedorėlį, ir anie engėjai nuo manęs pasitrauktų!

²⁰Nedorai jie šaukiasi tavo vardo, tavo priešai duoda melagingas priesaikas.

²¹Argi aš pakenčiu tuos, kurie nekenčia tavęs, VIEŠPATIE? Argi aš nesibjauriu tais, kurie prieš tave maištauja?

²²Nekenčiu jų mirtina neapykanta, laikau juos savo priešais.

²³Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išmėgink mane ir perprask mano mintis.

²⁴Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu.