Read Biblija arba Šventasis Raštas Psalmynas 22 Bible Online

Psalmynas 22 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Psalmynas 22

¹Choro vadovui. „Briedės auštant“ melodija. Dovydo psalmė.

² Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai? Kodėl tu toks tolimas, toli nuo mano maldos, nuo mano dejonės šauksmo?

³Mano Dieve, šaukiuosi dieną, bet tu neatsakai, ir naktį, bet nerandu ramybės.

⁴O juk tu — Šventasis, tavo sostas — Izraelio šlovės giesmės!

⁵Tavimi mūsų protėviai rėmėsi; jie pasitikėjo, ir tu juos gelbėjai,

⁶tavęs šaukėsi ir buvo išgelbėti, tavimi pasitikėjo ir nenusivylė.

⁷Bet aš kirminas, o ne žmogus, vienų išjuoktas, o kitų paniekintas.

⁸Visi, kas mane mato, tyčiojasi iš manęs ir šaipydamiesi kraipo galvas:

⁹ „Pasitikėjo VIEŠPAČIU, tad tegelbsti jį, teišvaduoja, jeigu juo gėrisi!“

¹⁰Tu išvedei mane iš įsčių, saugojai mane prie motinos krūtinės.

¹¹Tavo rūpesčiui buvau patikėtas nuo gimimo, nuo motinos įsčių tu buvai mano Dievas.

¹²Nesitolink nuo manęs, nes man sunku, ir nėra, kas man padėtų!

¹³Mano priešai apstoja mane lyg jaučiai, stiprūs Bašano jaučiai apgula mane;

¹⁴jie atveria plačiai į mane savo žiomenis lyg plėšrūs ir riaumojantys liūtai.

¹⁵Esu lyg ant žemės išlietas vanduo; visi mano kaulai išnarstyti; lyg vaškas mano širdis, ištirpusi krūtinėje.

¹⁶ Gerklė išdžiūvusi lyg molio šukė, liežuvis limpa prie gomurio. Tu guldai mane į mirties dulkes.

¹⁷Šunys mane apgula iš visų pusių, nedorėlių gauja mane apspinta; jie žeidžia man rankas ir kojas;

¹⁸ galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. Mano priešai spokso į mane ir džiaugiasi,

¹⁹dalijasi tarpusavyje mano drabužius ir meta kauliukus dėl mano apdaro.

²⁰Bet tu, VIEŠPATIE, nesitolink nuo manęs! Mano stiprybe, skubėk man padėti!

²¹Gelbėk mane nuo kalavijo, mano brangią gyvastį iš šunies letenų!

²² Trauk mane iš liūto nasrų! Nuo tų laukinių jaučių ragų gelbėk mane!

²³Tada aš skelbsiu tavo vardą broliams ir seserims, šlovinsiu tave jų sueigose.

²⁴Pagarbiai VIEŠPATIES bijantieji, šlovinkite jį! Visi Jokūbo palikuonys, garbinkite jį! Visi Izraelio vaikai, drebėkite prieš jį!

²⁵Juk jis nepaniekino ir neatmetė vargšo maldavimo, jis nenusuko nuo jo savo veido, bet išgirdo, kai varguolis šaukėsi.

²⁶Iš tavęs kyla mano šlovės giesmė didžiojoje sueigoje! Ką tau pažadėjau, vykdysiu tarp tavęs pagarbiai bijančiųjų.

²⁷Vargšai valgys, kiek norės, ir bus sotūs, šlovins VIEŠPATĮ jo ieškantieji. Teatsigauna jų širdys amžinai!

²⁸Visi žemės pakraščiai atsimins ir gręšis į VIEŠPATĮ, visų tautų žmonės puls prieš jį kniūbsti.

²⁹Juk VIEŠPATS yra Valdovas, jis viešpatauja tautoms.

³⁰Jam iš tikrųjų žemai lenksis visi, kurie miega žemėje; prieš jį lenksis visi, kurie žengia į dulkes. Ir aš jam gyvensiu.

³¹Mano palikuonys jam tarnaus; apie Viešpatį bus pasakojama būsimajai kartai, jo teisūs darbai skelbiami dar negimusiai tautai.