Read Biblija arba Šventasis Raštas Patarlės 24 Bible Online

Patarlės 24 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Patarlės 24

¹Blogiems žmonėms nepavydėk ir su jais bendrauti nenorėk,

²nes jų širdis mąsto apie smurtą, o lūpos kalba apie žalą.

³Namai statomi išmintimi, sutvirtinami supratimu,

⁴ir patirtimi jų kambariai pripildomi visokiausių brangių ir gražių daiktų.

⁵Būti išmintingam geriau, negu būti stipriam; patirtis svarbesnė už jėgą.

⁶Juk tik išmintingai vadovaujant galima kariauti, o pergalė priklauso nuo patarėjų gausumo.

⁷Išminties posakiai per gilūs kvailiui; prie miesto vartų jis neišsižioja.

⁸Kas įnikęs nuolat daryti pikta, tas bus pramintas sukčiumi.

⁹Sukčiaus kėslai nuodėmingi, o pašaipūnu žmonės bjaurisi.

¹⁰Jei susidūręs su sunkumais, netenki drąsos, nes trūksta jėgų,

¹¹jeigu susilaikei gelbėjęs pasmerktuosius mirti ir gynęs vedamus į žūtį,

¹²jeigu sakai: „Mes nieko apie tai nežinojome!“ — tai argi tas, kuris sveria širdis, to nepastebi? Tas, kuris saugo tavo gyvastį, žinos ir atlygins kiekvienam pagal jo darbus.

¹³Mano vaike, valgyk medaus, nes jis geras, ir medaus lašai iš korio bus saldūs tavo gomuriui.

¹⁴Tokia, žinok, yra išmintis tavo gyvasčiai. Jeigu jos įgysi, turėsi ateitį, ir tavo viltys nenueis niekais.

¹⁵Nerenk pasalų kaip plėšikas prie teisiojo buveinės, nenuniokok pirkios, kur gyvena teisusis.

¹⁶Juk nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia, o nedorėlį užklumpa nelaimė.

¹⁷Nesidžiauk, kai krinta tavo priešas, tenedžiūgauja tavo širdis, kai jis parpuola,

¹⁸kad VIEŠPATS, tai matydamas, nebūtų nepatenkintas tavimi ir neatitrauktų savo pykčio nuo tavo priešo.

¹⁹Nesikarščiuok dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams,

²⁰nes nedoras žmogus neturi ateities, ir nedorėlių žibintas užgęsta.

²¹Mano vaike, bijok VIEŠPATIES ir gerbk karalių; nesusidėk su tais, kurie prieš juos maištauja,

²²nes nelaimė iš jų ateina ūmai, ir kas gali žinoti, ar ta pražūtis iš vieno ar iš kito?

²³Štai ką dar sako išminčiai. Rodyti šališkumą teisme negera.

²⁴Kas sako kaltam: „Tu nekaltas“, — tą žmonės keiks, taũtos juo bjaurėsis;

²⁵o kas pasmerkia kaltą, tas bus gerbiamas, ant jo nužengs palaiminimas ir gerovė.

²⁶Sąžiningas atsakymas — lyg bučinys į lūpas.

²⁷Atlik savo darbus lauke, paruošk kaip reikiant dirvą, paskui statykis namus.

²⁸Neliudyk prieš savo artimą be rimto reikalo ir neapgauk jo savo lūpomis.

²⁹Nesakyk: „Jam darysiu, ką jis man darė. Atmokėsiu tam žmogui už jo darbus!“

³⁰Praėjau pro tinginio lauką, pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas.

³¹Žiūriu, jis visas apaugęs erškėčiais, žemė pilna dilgėlių, ir akmeninė tvora išgriauta.

³²Stebėjau ir dėjausi į širdį; žvalgiausi ir mokiausi.

³³ „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti“ —

³⁴ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, o nepriteklius — kaip ginkluotas karys.