Read Biblija arba Šventasis Raštas Išminties 10 Bible Online

Išminties 10 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Išminties 10

¹ Išmintis globojo pirmąjį sukurtą pasaulio tėvą, kai jis buvo vienui vienas. Ji pakėlė jį iš nuopuolio

²ir davė jam galios visa valdyti.

³ Bet neteisus žmogus, atsitolinęs nuo jos per savo pyktį, žuvo dėl to, kad įniršęs užmušė brolį.

⁴ Kai dėl jo buvo aptvindyta žemė, išmintis vėl atėjo jos gelbėti, plukdydama teisųjį žmogų mediniu laivu.

⁵ Tautas užvaldžius visuotiniam nedorumui, išmintis atpažino teisųjį žmogų, išlaikė jį be dėmės Dievui ir stiprino net tada, kai buvo gaila savo vaiko[3].

⁶ Nedorėliams žūvant, išmintis gelbėjo teisųjį žmogų; jis pabėgo nuo ugnies, nužengusios ant Penkių miestų.

⁷Dar tebėra jų nedorumo liudijimas: nuolat rūkstantys tyrai, augalai, vedantys vaisius, kurie nenunoksta, ir druskos stulpas, stovintis kaip paminklas smalsiai sielai[4].

⁸Apsilenkdami su išmintimi, jie ne tik pakenkė sau, nepažindami, kas gera, bet ir paliko pasauliui savo kvailybės ženklą, kad jų kal̃tės neliktų nepastebėtos.

⁹Išmintis gelbėjo savo tarnus iš vargų.

¹⁰ Teisiajam žmogui bėgant nuo savo brolio pykčio, ji vedė jį tiesiais takais, parodė jam Dievo karalystę ir mokė šventų dalykų. Ji praturtino jį sėkmingu triūsu ir gausino jo pastangų vaisius.

¹¹Ji gynė nuo engėjų gobšumo ir padarė jį turtingą.

¹²Ji uoliai saugojo jį nuo priešų ir gynė nuo pasalų; sunkiose grumtynėse ji suteikė jam pergalę, kad žinotų, jog pagarbi Dievo baimė galingesnė už visa kita.

¹³ Kai teisusis žmogus buvo parduotas, išmintis jo nepaliko, bet jį išgelbėjo nuo nuodėmės.

¹⁴Ji nužengė su juo į kalėjimą ir nepaliko jo grandinėse, bet suteikė jam karalystės skeptrą ir galią valdyti savo engėjus. Įrodžiusi, kad jo kaltintojai melagiai, ji suteikė jam amžiną garbę.

¹⁵ Šventą tautą ir taurią giminę išmintis išlaisvino iš žemės engėjų.

¹⁶Ji įėjo į Viešpaties tarno sielą ir pasipriešino siaubingiems karaliams ženklais ir stebuklais.

¹⁷Ji atlygino šventųjų žmonių darbus, vedė juos nuostabiu keliu, buvo jiems paunksnė dieną ir žvaigždžių šviesa naktį.

¹⁸Ji pervedė juos per Raudonąją jūrą, vesdama per gilius vandenis,

¹⁹o jų priešus paskandino, vėl išspjaudama juos iš gelmių.

²⁰Todėl dorieji apiplėšė nedorėlius; jie giedojo giesmes, Viešpatie, tavo šventajam vardui ir šlovino sutartinai tavo ginančią ranką.

²¹Išmintis atvėrė nebylių burnas ir įgalino mažylių liežuvius aiškiai kalbėti.