Read Biblija arba Šventasis Raštas Išminties 14 Bible Online

Išminties 14 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Išminties 14

¹Koks kitas žmogus, rengdamasis kelionėn per šėlstančias jūros bangas, šaukiasi medžio gabalo, dužlesnio už jį vežantį laivą?

²Juk noras pasipelnyti sugalvojo tą laivą, ir išmintis buvo amatininkas, kuris jį pastatė,

³bet tavo Apvaizda, Tėve, jį valdo. Tu parūpinai jam net kelią per jūrą ir saugų taką per bangas,

⁴parodydamas galįs taip išgelbėti iš bet kokio pavojaus, jog net neįgudęs žmogus gali sėsti į laivą.

⁵Tu nori, kad tavo išminties darbai neliktų bevaisiai, todėl žmonės patiki savo gyvastį net menkiausiam medžio gabalui ir perkirtę bangų mūšą ant plausto saugiai atkeliauja.

⁶Net pačioje pradžioje, išdidiesiems milžinams žūstant, Visatos viltis išsigelbėjo ant sielio ir tavo rankos vedama paliko pasauliui naujos kartos sėklą.

⁷Palaimintas tas medis, per kurį ateina teisumas!

⁸Tačiau prakeiktas ir rankomis padarytas stabas, ir tas, kuris jį padarė, už tai, kad jį padarė, o dūlėjantis daiktas — už tai, kad buvo pavadintas dievu!

⁹Juk Dievui lygiai šlykštūs ir nedoras žmogus, ir jo nedorumas.

¹⁰Kas žmogaus padaryta, tas bus nubausta drauge su žmogumi, kuris tai padarė.

¹¹Todėl dieviškasis teismas užklups ir pagonių dievus, nes būdami Dievo kūrinijos dalis jie tapo pasibjaurėjimu, pinklėmis žmonių sieloms ir spąstais kvailųjų kojoms.

¹²Mintis darytis stabus buvo ištvirkimo pradžia, ir jų išradimas pagadino gyvenimą.

¹³Pradžioje jų nebuvo, ir amžinai jie neišliks.

¹⁴Jie atėjo į pasaulį per tuščias žmonių viltis, todėl jų laukia staigus galas.

¹⁵Priblokštas ne laiku ištikusio gedulo, tėvas pasidarė staiga atimto vaiko paveikslą, ir garbino kaip dievą tą, kuris vakar buvo tik negyvas žmogus, ir perdavė paslaptis bei apeigas savo valdiniams.

¹⁶Ilgainiui tas nedoras paprotys įsigalėjo ir tapo įstatymu.

¹⁷Ir valdovų įsakymu drožiniai buvo garbinami. Negalėdami asmeniškai pagerbti toli gyvenančių valdovų, įsivaizdavę jų išvaizdą iš tolo, žmonės pasidarė matomą paveikslą karaliaus, kurį norėjo pagerbti, pataikaudami nesančiam tarsi esančiam.

¹⁸Menininko noras išgarsėti skatino net karaliaus nepažinojusius jam reikšti dievišką garbinimą.

¹⁹Galbūt norėdamas patikti savo valdovui, jis triūsė prie dirbinio, darydamas jį kuo gražesnį ir panašesnį.

²⁰O minios, suviliotos kūrinio žavesio, garbinimo vertu laikė tą, kurį ką tik gerbė kaip žmogų.

²¹Ir tai virto spąstais žmonijai, nes patekę į nelaimės ar priespaudos vergystę žmonės teikė netartinąjį Vardą daiktams iš akmens ir medžio.

²²Nepasitenkindami Dievo pažinimo klaidomis, ištikti didelio sąmyšio, kilusio iš nežinojimo, jie drįsta tas baisias blogybes vadinti ramybe.

²³Atlikdami vaikų žudymo apeigas, slaptas ceremonijas ar beprotiškas eisenas su keistais papročiais,

²⁴jie nebesilaiko dorumo nei gyvenime, nei santuokoje, ir klastingai žudo vienas kitą arba skaudina svetimavimu.

²⁵Viskas susimaišė: kraujas ir žudynės, vagystės ir apgaudinėjimai, papirkinėjimas, neištikimybė, sąmyšis, kreiva priesaika,

²⁶vertybių sumaištis[7], nedėkingumas, sielų purvinimas, lytiniai iškrypimai, santuokos nedarna, svetimavimas ir ištvirkavimas,

²⁷nes visokio blogio priežastis, pradžia ir viršūnė — nelabųjų stabų garbinimas

²⁸arba džiūgaujant, arba melagingai pranašaujant, arba nedorai gyvenant, arba kreivai prisiekinėjant.

²⁹Pasitikėdami negyvais stabais jie melagingai prisiekinėja ir nebijo patirti bausmės.

³⁰Bet juos ištiks dviguba bausmė, nes atsiduodami stabams jie paniekino Dievą ir niekindami šventumą su apgaule kreivai prisiekė.

³¹Juk ne jėga tų daiktų, kuriais žmonės prisiekia, bet teisinga nusidėjėlių bausmė visada lydi nedorėlių nusižengimus.