Read Biblija arba Šventasis Raštas Siracido 14 Bible Online

Siracido 14 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Siracido 14

¹Laimingas žmogus, kuris nenusikalsta lūpomis, kuriam nereikia jausti širdgėlos dėl nuodėmių.

²Laimingas žmogus, kurio sąžinė nesmerkia, kuris nėra praradęs vilties. Pavydas ir gobšumas

³Turtai neneša nieko gera siauraširdžiam žmogui; kokia nauda iš aukso šykštuoliui?

⁴Ko jis pats atsisako, tą krauna kitiems; iš jo gėrybių prabangiai ūžaus svetimi.

⁵Kam bus dosnus žmogus, kuris šykštus sau ir nesinaudoja savo paties turtais?

⁶Nėra šykštesnio žmogaus už šykštų sau pačiam; jį nubaudžia jo šykštumas.

⁷Jei jis kada ir būna dosnus, tai įvyksta per klaidą; galų gale jis parodo savo gobšumą.

⁸Šykštuolis — nedoras žmogus; jis nusigręžia nuo artimo ir nepaiso kitų.

⁹Šykštuolio akys nepatenkintos jo dalimi, gobšus neteisingumas sustingdo jam širdį.

¹⁰Šykštuolio akys godžiai žiūri į duoną, bet ant savo stalo jis deda supelijusią.

¹¹Mano vaike, jeigu turi iš ko, vaišinkis ir aukok vertingas atnašas Viešpačiui.

¹²Atmink, kad mirtis nelūkuriuoja ir kad tau nebuvo parodyta mirusiųjų pasaulio sutartis.

¹³Daryk gera draugams prieš mirtį, ištiesk ranką ir dosniai dalykis tuo, ką turi.

¹⁴Neatsakyk sau šios dienos gėrybių; neleisk praeiti pro šalį savo geriausiai daliai.

¹⁵Argi nepaliksi turtų kitiems, savo triūso vaisių — padalyti kauliukų metimu?

¹⁶Duok, imk ir būk sau vaišingas, nes mirusiųjų pasaulyje žmogus negali džiaugsmo ieškoti.

¹⁷Visi gyvūnai sensta kaip drabužis, nes saisto amžinas įsakas: visi turi mirti.

¹⁸Kaip lapams išsprogstant ant žalio medžio, vienam nukritus išsprogsta kitas, taip ir vienai kūno ir kraujo kartai išmirus užgimsta kita.

¹⁹Visi žmogaus darbai sudūlėja, ir tas, kuris juos padarė, nueina su jais. Išminčiaus laimė

²⁰ Laimingas žmogus, kuris mąsto apie išmintį ir samprotauja protingai,

²¹kuris svarsto jos kelius savo širdyje ir kreipia dėmesį į jos paslaptis,

²²vydamasis ją kaip žvalgas ir tykodamas jos prie jos tarpdurio,

²³kuris žiūri į ją pro jos langus ir klausosi prie jos durų,

²⁴kuris apsigyvena arti jos namų ir įkala savo palapinės kuolelį jos pasienyje,

²⁵kuris statosi palapinę šalia jos ir gyvena kaip jos mielas kaimynas,

²⁶kuris pasidaro lizdą jos lapijoje ir nakvoja jos šakose,

²⁷kuris randa pastogę nuo kaitros jos ūksmėje ir sau namus jos garbėje.