Read Biblija arba Šventasis Raštas Siracido 22 Bible Online

Siracido 22 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Siracido 22

¹Tingumas ir kvailumas Tinginys panašus į purviną akmenį; pasityčiodami iš jo gėdos, visi švilpteli.

²Tinginys — kaip mėšlo luitas; kas jį pakelia, tas nusiplauna rankas.

³Nevykėlis sūnus — tėvo gėda, o duktė užtraukia nešlovę.

⁴Protinga duktė praturtins savo vyrą, o begėdė — tėvo širdgėla.

⁵Įžūli — gėda savo tėvui ir vyrui; abudu jos išsižada.

⁶Dainuoti gedulo metu — netinkamas poelgis, bet išplakti ir sudrausminti visada išmintinga.

⁷Vaikai, kurių auklėjimas veda į sveiką gyvenimą, paslepia kuklią savo tėvų kilmę.

⁸Pasipūtę ir šiurkščiai išdidūs vaikai suteršia savo šeimos kilmingumą[19].

⁹Mokyti kvailį tolygu klijuoti sudužusį puodą ar drumsti saldžiai miegančio žmogaus ramybę.

¹⁰Su kvailiu kalbiesi lyg su snaudaliumi, nes pokalbio gale jis paklaus: „Kaip ten buvo?“

¹¹Verk mirusiojo, nes užgeso jo šviesa; verk kvailio, nes jį paliko protas. Mažiau verk mirusiojo, nes jis yra ramybėje; blogesnis už mirtį yra kvailio gyvenimas.

¹²Gedulas dėl mirusio tęsiasi septynias dienas, o dėl kvailių ar nedorėlių — visą jų gyvenimą.

¹³Su kvailu žmogumi daug nekalbėk, su šiurkščiu žmogumi nesibičiuliauk; saugokis jo, kad nepatektum į bėdą ir nebūtum apdrėbtas, kai jis ims purtytis. Šalinkis jo ir turėsi ramybę, niekada nereikės kęsti apmaudo per jo beprotystę.

¹⁴Kas sunkesnis už šviną? Kaip kitaip jis galėtų vadintis, jei ne kvailiu?

¹⁵Smėlio, druskos ir geležies luitas — mažesnė našta negu kvailas žmogus.

¹⁶Kaip medžio sijos, tvirtai įręstõs į pastatą, neišjudina žemės drebėjimas, taip ir širdis, apsisprendusi po rimtų svarstymų, pervartos metu nebus palaužta baimės.

¹⁷Širdis, kuri remiasi protingu samprotavimu, yra tarsi sieną išlyginantis tinkas.

¹⁸Tvõros atviroje aukštumoje nebus atsparios vėjui; baili širdis su kvailio ryžtu nebus atspari baimei. Draugystė

¹⁹Užgauk akį ir išspausi ašaras, užgauk širdį ir apreikši jos jausmus.

²⁰Kas meta akmenį į paukščius, tas juos nuveja, kas įžeidžia draugą, tas sunaikina draugystę.

²¹Net jeigu pakeltum kalaviją prieš draugą, nenustok vilties, nes yra kelias atgal.

²²Jeigu atvertum burną prieš savo draugą, nesirūpink, nes gali susitaikyti. Bet įžeidimas, įžūlumas ir paslapties išdavimas ar pasalùs smūgis privers pabėgti kiekvieną draugą.

²³Laimėk kaimyno pasitikėjimą, kai jis skursta, kad galėtumei drauge su juo džiaugtis jo gerove. Būk jam ištikimas nelaimės metu, kad galėtumei su juo dalytis jo paveldu.

²⁴Kaip garai ir dūmai kyla iš krosnies pirma liepsnų, taip įžeidimas — pirma kraujo praliejimo.

²⁵Nesigėdysiu priglausti bičiulį bėdoje ir nuo jo nesislėpsiu,

²⁶bet jeigu per jį man kas pikta įvyktų, tai išgirdusieji jo saugosis. Malda

²⁷Kas apsaugos mano burną ir tvirtai užantspauduos mano lūpas, kad per jas nenupulčiau ir mano liežuvis nepražudytų manęs?