Read Biblija arba Šventasis Raštas Siracido 27 Bible Online

Siracido 27 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Siracido 27

¹Daugelis nusidėjo, ieškodami sau naudos, ir norintieji tapti turtingi nugręš akis.

²Kaip pleištas, tvirtai įkaltas į plyšį tarp akmenų, nuodėmė įsispraudusi tarp pardavimo ir pirkimo.

³Jei žmogus tvirtai nesilaiko pagarbios Viešpaties baimės, jo namai bus greitai sugriauti.

⁴Rėčiu sijojant, atlieka pelai; žmogui kalbant, atsiskleidžia jo ydos.

⁵Kaip puodžiaus molinius indus išmėgina krosnis, taip žmogus ištiriamas pokalbiu.

⁶ Medžio vaisiai atskleidžia, kaip juo rūpintasi, žmogaus kalba parodo jo širdies polinkius.

⁷Negirk nė vieno prieš jam kalbant, nes tik tuomet žmonės išmėginami.

⁸Jei trokšti teisumo, pasieksi jį ir apsivilksi juo lyg garbingu drabužiu.

⁹Paukščiai suka lizdus su panašiais į save, ir ištikimybė apsistoja pas tuos, kurie ja gyvena.

¹⁰Liūtas tyko grobio iš pasalų; taip nuodėmė elgiasi su nedorėliais.

¹¹Visada išmintingi teisiojo pokalbiai, o kvailys keičiasi kaip mėnulis.

¹²Kvailų žmonių būrelyje ribok laiką, o tarp išminčių užsibūk.

¹³Kvailųjų šneka atstumianti, o jų kimus juokas ūžauja nuodėmingu smagumu.

¹⁴Nuo keiksmų ir priesaikų pilnõs jų šnekos žmogui stojasi plaukai ant galvos, o dėl jų kivirčų kiti turi užsikimšti ausis.

¹⁵Barniai tarp išdidžiųjų baigiasi kraujo praliejimu, o jų keikimasis nepakeliamas ausims. Nuoširdumas ir veidmainystė

¹⁶ Kas išduoda paslaptį, tas netenka pasitikėjimo; artimo draugo jis niekada neras.

¹⁷Brangink draugą ir būk jam ištikimas; jeigu išduosi jo paslaptį, nebesekiok jo,

¹⁸nes kaip žmogus sunaikina savo priešą, taip tu sunaikinai draugystę su savo artimu,

¹⁹kaip paleidi paukštį nuskristi nuo rankos, taip pametei savo artimą ir daugiau jo nebepagausi.

²⁰Neik jam iš paskos, nes jis per toli; jis ištrūko lyg gazelė iš spąstų.

²¹Žaizdą galima aptvarstyti, po barnio įmanoma susitaikyti, bet kas išdavė paslaptį, tam nėra vilties.

²²Kas suktai merkia akį, tas rengiasi daryti žalą, ir kas tokį pažįsta, tas nuo jo laikysis atokiai.

²³Tavo akyse jis šneka saldžiai ir gėrisi tavo žodžiais, bet vėliau pakeičia savo laikyseną ir tavo žodžiais pakiš tau koją.

²⁴Daug ko esu nekentęs, bet nieko taip kaip jo; net Viešpats jo nekenčia!

²⁵Kas meta akmenį tiesiai į viršų, tas meta jį sau ant galvos, o klastingas smūgis atveria daug žaizdų.

²⁶Kas kasa duobę kitam, tas pats į ją įpuls, kas spendžia spąstus, tas pats bus jais pagautas.

²⁷Kas daro pikta, tas pats bus jo paliestas ir nežinos, iš kur jam tai ateina.

²⁸Pajuoka ir plūdimasis — išpuikėlio žymė, bet kerštas jo tyko lyg liūtas.

²⁹Kas džiaugiasi teisiųjų nupuolimu, tas pateks į spąstus, ir sielvartas juos sunaikins prieš jų mirtį. Apmaudas

³⁰Apmaudas ir pyktis — taip pat bjaurūs dalykai, ir tik nusidėjėlis laiko juos apsikabinęs.