Read Biblija arba Šventasis Raštas Siracido 29 Bible Online

Siracido 29 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Siracido 29

¹Paskolos Kas savo artimui skolina, tas gailestingai elgiasi, kas tiesia pagalbos ranką, tas laikosi įsakymų.

²Skolink savo artimui, kai jis varge, laiku grąžink paskolą savo artimui.

³Laikykis savo žodžio, būk sąžiningas artimui, ir visados turėsi, ko tau reikia.

⁴Daugelis skolininkų prašo paskolos, o vėliau apsunkina jiems padėjusius žmones.

⁵Skolindamasis jis bučiuoja skolintojui ranką ir pagarbiai kalba apie jo turtą. Bet atėjus laikui grąžinti jis uždelsia, teisinasi ir prašo daugiau laiko.

⁶Net jei jis ir gali grąžinti, jo skolintojas pajėgs atgauti vos pusę, ir tai laikys radiniu. Bet negalėdamas grąžinti, skolininkas atima pinigus, ir skolintojas be jokio reikalo įsigyja priešą. Skolininkas atmokės jam keiksmais bei priekaištais ir užuot pagerbęs išplūs.

⁷Daugelis atsisako skolinti ne iš širdies kietumo, bet iš baimės būti be reikalo apgauti. Išmalda

⁸Nepaisydamas to, būk dosnus vargšui; neversk jo laukti tavo išmaldos.

⁹Pagal įsakymą padėk beturčiui, nepavaryk jo tuščiomis rankomis skurde.

¹⁰Naudok savo pinigus broliui ar bičiuliui, neslėpk jų rūdyti po akmeniu.

¹¹Kaupk savo lobį pagal Aukščiausiojo įsakymus ir turėsi daugiau naudos negu iš aukso.

¹²Krauk išmaldą savo ižde; ji išgelbės tave nuo visa pikta.

¹³Geriau už tvirtą skydą ar sunkią ietį ji kovos už tave su priešais. Užstatas

¹⁴Geras žmogus laiduoja už savo artimą, ir tik begėdis norėtų jį apgauti.

¹⁵Neužmiršk savo laiduotojo gerumo, nes už tave jis užstatė savo gyvastį.

¹⁶Nedorėlis nesirūpina laiduotojo nuosavybe,

¹⁷nedėkingas žmogus užmiršta savo geradarį.

¹⁸Laidavimas pražudė daugelį pasiturinčių žmonių ir blaškė juos, kaip mėto jūros bangos; įžymius žmones jis išvarė iš namų ir išsiuntė klajoti po svetimus kraštus.

¹⁹Nusidėjėlis per laidavimą įkrinta į bėdą; kas per daug įsipareigoja, tas įsivelia į ieškinius.

²⁰Laiduok už artimą pagal savo išgales, bet žiūrėk, kad pats neįpultum į skurdą. Taupumas

²¹Pirmuti̇̀nės rei̇̃kmės žmogaus gyvenime — vanduo, duona ir drabužis, taip pat pastogė, kad turėtų užuovėją.

²²Vargšo buitis savo saugioje pastogėje geresnė negu prabañgios puotos tarp svetimų.

²³Mažai ar daug turėtum, pasitenkink tuo, ką turi, kad nereikėtų klausytis priekaištų, daromų veltėdžiui.

²⁴Liūdnas gyvenimas — eiti iš namų į namus, nes kur tu svečias, ten negali burnos atverti.

²⁵Toks svečias nesulauks padėkos už taurių pripildymą; be to, girdėsi šiurkščius žodžius:

²⁶„Eikš šen, atėjūne! Padenk stalą! Paduok man valgyti, ką turi po ranka!

²⁷Pradink, atėjūne, nes atėjo garbingas svečias! Mano brolis atėjo į svečius, man reikalingas kambarys!“

²⁸Skaudu išauklėtam žmogui būti apšauktam veltėdžiu ir pakelti skolintojų įžeidinėjimus.