Read Biblija arba Šventasis Raštas Siracido 34 Bible Online

Siracido 34 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Siracido 34

¹Sapnai klaidina Tuščios ir apgaulingos neprotingo žmogaus viltys, o sapnai duoda sparnus kvailiams.

²Kaip žmogus, kuris gaudo šešėlį ar vejasi vėją, elgiasi tas, kas tiki sapnais.

³Kas matoma sapnuose, tai tik atspindys, atvaizdas veido, žiūrinčio į save patį.

⁴Argi gãli iš nešvaraus išeiti kas nors švaraus? Argi gãli melagis kada pasakyti tiesą?

⁵Būrimai, ženklų aiškinimas ir sapnai yra niekai; ko tu jau tikiesi, tai protas ir pavaizduoja.

⁶Nebent tai būtų ypatingas regėjimas, Aukščiausiojo siųstas, antraip neimk jų į širdį.

⁷Juk sapnai suklaidino daugelį, ir žmonės, sudėję į juos savo viltis, įkliuvo į bėdą.

⁸Įstatymo vykdymas nereikalauja tokių apgaulių; išmintis yra tobula, laikydamasi tiesos. Kelionė daug išmoko

⁹Išsilavinęs žmogus daug žino, ir kas yra daug patyręs, tas kalba protingai.

¹⁰Žmogus be patirties mažai žino, bet kas yra keliavęs, tas įgyja daug gudrumo.

¹¹Daug mačiau savo kelionėse, išmokau daugiau, negu galėčiau apsakyti.

¹²Dažnai buvau mirties pavojuje, bet išsigelbėjau patirties dėka.

¹³Gaji yra drąsa pagarbiai bijančiųjų Viešpaties, nes jų viltis tame, kuris juos gelbsti.

¹⁴Pagarbiai bijančiam Viešpaties nėra ko bijoti; jis nebus bailys, nes Viešpats jo viltis.

¹⁵Laiminga siela pagarbiai bijančio Viešpaties! Kuo jis pasitiki? Kas jo ramstis?

¹⁶Į tuos, kuriuos myli, žvelgia Viešpats, galingas skydas ir stiprus ramstis, užuovėja nuo dykumos vėjo ir paunksmė nuo vidurdienio saulės, apsauga nuo suklydimo ir pagalba nuo nuopuolio.

¹⁷Jis teikia džiaugsmo širdžiai, spindesio akims, duoda sveikatos, gyvasties ir palaimos. Įstatymas ir atnašos

¹⁸Kas atnašauja aukai neteisėtai įgytus daiktus, tas suteršia savo dovanas. Nedorėlių ãtnašos Dievui nėra malonios.

¹⁹Aukščiausiajam nepatinka neteisiųjų atnašos, jis neatleidžia jiems nuodėmių, nors aukų būtų ir daugybė.

²⁰Atnašauti auką iš beturčių indėlių lygiai nedora, kaip ir užmušti sūnų jo tėvo akyse.

²¹Labdaros duona — vargšų gyvastis; kas iš jų atima ją, tas pralieja kraują.

²²Kas atima iš artimo pragyvenimą, tas padaro žmogžudystę; kas neišmoka samdiniui jo algos, tas pralieja kraują.

²³Jeigu vienas stato, o kitas griauna, iš to abiem būna tik vargo.

²⁴Jeigu vienas meldžiasi, o kitas keikiasi, katro balsą Viešpats girdės?

²⁵Jeigu žmogus, palietęs lavoną, apsiplauna ir vėl jį paliečia, kokia jam nauda iš apsiplovimo?

²⁶Taip ir žmogus, kuris pasninkauja už savo nuodėmes, o paskui eina ir daro tą patį: kas išgirs jo maldą ir ką jis laimėjo savo pasninku?