Read Biblija arba Šventasis Raštas Siracido 38 Bible Online

Siracido 38 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Siracido 38

¹Liga ir mirtis Brangink gydytoją, nes jis tau svarbus, nes Viešpats jį sukūrė,

²nes iš Aukščiausiojo jo gydymo dovana ir iš karaliaus jis gauna pragyvenimą.

³Gydytojo išmanymas daro jį įžymų, ir didžiūnai jį gerbia.

⁴Viešpats išželdina iš žemės vaistažoles, kurių protingas žmogus neturėtų niekinti.

⁵ Argi vanduo nebuvo pasaldytas šakele medžio, kad būtų pažinta jo jėga?

⁶Jis suteikia mirtingiesiems pažinimą, kad būtų pašlovintas savo nuostabiais darbais.

⁷Vaistažolėmis gydytojas gydo ir malšina skausmą, o vaistininkas iš jų gamina vaistus.

⁸Dievo darbai niekada nebus užbaigti, sveikata iš jo sklinda visoje žemėje.

⁹Mano vaike, kai sergi, nelūkuriuok, bet melskis VIEŠPAČIUI, kuris tave išgydys.

¹⁰Atsisakyk savo ydų, laikyk savo rankas švarias ir apvalyk savo širdį nuo visų nuodėmių.

¹¹Atnašauk maloniai kvepiančią auką ir geriausių miltų kaip priminimo auką, dosnią liejamąją atnašą pagal savo išgales.

¹²Bet ir gydytojui leisk ateiti, nes Viešpats jį sukūrė; neleisk jam nuo tavęs pasitraukti, nes tau jo reikia.

¹³Būna atvejų, kai išgijimas — gydytojo rankose,

¹⁴nes ir jis meldžiasi Viešpačiui, kad suteiktų jam sėkmę nustatant ligą ir gydymas išgelbėtų ligonio gyvastį.

¹⁵Kas nusideda savo Kūrėjui, tas bus įžūlus ir savo gydytojui.

¹⁶ Mano vaike, liek ašaras dėl mirusiojo ir pradėk raudą kaip žmogus dideliame skausme. Įvyniok į maršką jo kūną, kaip priimta, ir nesišalink iš laidotuvių.

¹⁷Verk karčiai ir muškis į krūtinę; vertas mirusiojo tebūna tavo gedulas. Gedėk vieną ar dvi dienas, kaip reikalauja paprotys, tada nusiramink ir užmiršk širdgėlą.

¹⁸Juk širdgėla gali baigtis mirtimi, o liūdinti širdis išsekina žmogaus jėgas.

¹⁹Nelaimėje skausmas ilgai nesiliauja, širdgėlos išgyvenimą sunku pakelti.

²⁰Neatiduok savo širdies sielvartui, varyk jį šalin; verčiau pagalvok apie savo galą.

²¹Neužmiršk, kad sugrįžimo nėra; mirusiajam gero nepadarai, o sau pakenki.

²²Atmink jo likimą, nes tavasis yra panašus; vakar tai ištiko jį, o šiandien ištiks tave.

²³Mirusiajam ilsintis, tesiilsi ir jo atminimas; sukaupk savo drąsą, užgesus jo gyvasčiai. Amatininkas ir išminčius

²⁴Raštininko išmintis padaugina pažinimą; tik kas laisvas nuo triūso, gali tapti išmintingas.

²⁵Kaipgi gãli tapti išmintingas žmogus, kuris laiko rankose arklą, didžiuojasi botagu jungui varyti, varo jaučius ir rūpinasi galvijais?

²⁶Jo širdis užimta vagų arimo rūpesčio, jis rūpestingai peni gyvulius tvarte.

²⁷Panašiai ir amatininkas bei meistras, kuris triūsdamas naktį ir dieną kala antspaudų žiedus, nuolat rūpindamasis sumanyti naują pavyzdį. Jo širdis užimta rūpesčio pagaminti tarsi gyvą atspaudą, ir jis nori rūpestingai atlikti darbą.

²⁸Panašiai būna ir kalviui, stovinčiam prie priekalo, įnikusiam kalti geležį. Ugnies liepsna svilina jo kūną, bet jis galynėjasi su krosnies karščiu. Kūjo poškėjimas kurtina jam ausis, o jo akys įsmeigtos į daromo daikto pavyzdį. Jo širdis užimta rūpesčio baigti savo darbą, ir jis nori rūpestingai atlikti daikto apdailą.

²⁹Panašiai būna ir puodžiui, sėdinčiam prie darbo ir kojomis minančiam ratą. Jis visada labai susirūpinęs savo gaminiais ir daug jų pagamina.

³⁰Jis minko molį rankomis ir mina kojomis. Jo širdis užimta rūpesčio baigti glazūravimą, ir jis nori rūpestingai užkurti degimo krosnį.

³¹Visi jie pasitiki savo rankomis, kiekvienas jų įgudęs savo darbe.

³²Be jų negalėtų būti įkurtas joks miestas, jie nealksta, kad ir kur gyventų. Bet jie nekviečiami į tautos tarybą,

³³jie neįžymūs viešoje sueigoje. Jie nesėdi nė teisėjo kėdėje, neišmano apie teismų nuosprendžius, negali paaiškinti išminties mokymo; nei jie randami tarp didžiūnų.

³⁴Bet jie palaiko pasaulio sandarą ir stengiasi panaudoti savo įgūdžius.