Read Biblija arba Šventasis Raštas Izaijo 8 Bible Online

Izaijo 8 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Izaijo 8

¹VIEŠPATS liepė man: „Imk į rankas didelę rašymo lentą ir parašyk ant jos aiškiomis raidėmis: Maher Šalal Haš Bazo[7] nuosavybė“.

²Aš pasirūpinau gauti patikimų liudytojų — kunigą Ūriją ir Zachariją, Jeberechijo sūnų, kad jie man paliudytų.

³Po to suėjau su pranaše, ji pastojo ir pagimdė sūnų. O VIEŠPATS tarė man: „Duok jam vardą Maher Šalal Haš Bazas,

⁴nes daug anksčiau, negu kūdikis išmoks tarti ‘tėti’ ir ‘mama’, Damasko turtai ir Samarijos grobiai bus išplėšti Asirijos karaliaus“.

⁵VIEŠPATS toliau kalbėjo ir sakė:

⁶„Kadangi ši tauta paniekino ramiai tekančius Siloamo vandenis ir nutirpo iš baimės prieš Reciną ir Remalijo sūnų,

⁷VIEŠPATS tvindo jiems Upės vandenis, sraunius ir galingus, — Asirijos karalių ir visą jo galybę. Ji užtvindys visus kanalus, išsilies per visus krantus.

⁸Ji užlies Judą, užtvindys ir nutekės, bus apsėmusi net iki kaklo. Emanueli, jis[8] išties savo sparnus virš viso tavo plačiojo krašto!

⁹Žinokite, tautos, ir baisėkitės! Klausykitės, visos tolimos šalys! Ginkluokitės, bet būsite nualintos! Ginkluokitės, bet būsite nusiaubtos!

¹⁰Brandinkite sumanymą, bet jis nueis vėjais; spręskite, ką daryti, bet savo sprendimo neįvykdysite, nes ‘Su mumis yra Dievas’“[9]!

¹¹Šitaip man kalbėjo VIEŠPATS, paėmęs mane už rankos ir įspėdamas nesielgti, kaip elgiasi ši tauta:

¹²„Nevadinkite suokalbiu viso to, ką ši tauta vadina suokalbiu; nebijokite to, ko ji bijo, ir nenuogąstaukite.

¹³Tik su Galybių VIEŠPAČIU renkite suokalbį[10], nes jis — jūsų baimė ir nuogąstavimas.

¹⁴Vis dėlto jis bus žabangos[11], pažaidos akmuo ir nuopuolio priežastis abiem Izraelio namams, kilpa ir spąstai Jeruzalės gyventojams.

¹⁵Daugelis suklups ant jų, puls ir susižalos, įklius į spąstus ir bus pagauti“.

¹⁶Suvyniok liudijimo raštą, užantspauduok mokymą ir laikyk tarp mano mokinių!

¹⁷Aš pasitikiu VIEŠPAČIU, kuris slepia savo veidą nuo Jokūbo namų. Taip, aš jo lauksiu!

¹⁸ Žiūrėkite į mane ir į mano vaikus, kuriuos VIEŠPATS man davė: mes esame ženklai ir įspėjimas Izraeliui iš Galybių VIEŠPATIES, gyvenančio ant Siono kalno.

¹⁹O jei žmonės jums sakys: „Kreipkitės į vėles ir būrėjus, kurie šnabžda ir dūsauja! Argi neturėtų tauta atsiklausti savo dievų, tartis su mirusiaisiais dėl gyvųjų

²⁰mokymo ir liudijimo?“ — be abejo, taip kalbantieji neregės aušros!

²¹Jie pereis per kraštą niūrūs ir alkani. Nuo to jie taps pikti, keiks savo karalių ir savo dievus. Jie žvelgs į padanges, bet ten bus tik tamsa be jokios aušros,

²²jie susikaupę žiūrės į žemę, bet čia bus vargas ir tamsybės, nes debesys nepraleidžia šviesos[12].

²³Tačiau patyrusieji vargą neliks tamsoje. Kaip seniau buvo pažeminęs Zabulono kraštą ir Naftalio kraštą, taip ilgainiui jis išaukštins Pajūrio vieškelį, kraštą į vakarus nuo Jordano, tautų Galilėją.